„Gavau keletą žinučių, kur buvo klausiama, kaip man sekėsi. Jų buvo tiek iš užsienio, tiek iš norvegų merginų, kurias įkvepia mano pavyzdys“, – dienraščiui nrk.no sakė rinktinės debiutantė Rugilė Marija Rulytė.
Nors etatine Norvegijos ekipos vartininke yra Cecilie Fiskerstrand, tačiau šįkart treneriai nutarė, jog su grupės autsaiderėmis vartuose turėtų stovėti R.M.Rulytė.
Ir jai sekėsi puikiai – ji nepraleido nė vieno įvarčio, o jos komanda išvykoje sutriuškino armėnes 10:0.
Tiesa, ši dvikovą tęsėsi net dvi dienas: mat antro kėlinio viduryje Jerevaną apgaubė tirštas rūkas ir mačas buvo nutrauktas. Jis buvo baigtas ketvirtadienį – komandos dar kovojo 20 minučių.
Išeivė iš Lietuvos tapo vos antra žaidėja Norvegijos moterų futbolo rintinėje, kurios abu tėvai nėra gimę Norvegijoje. Jie yra lietuviai, o su Rugile į Skandinavijos šalį persikėlė, kai mergaitei buvo 10 metų.
Pirmoji buvo Nasra Abdullah, kuri sužaidė vienerias rungtynes su Švedija.
„Reikia pripažinti, kad futbolą besirenkančių merginų, turinčių daugiakultūrę aplinką, mums nepakanka. Bandome visais įmanomais variantais pritraukti tokias žaidėjas į komandas ir suradę siekiame nepražiopsoti tokio šanso“, – kalbėjo Norvegijos rinktinės trenerė Lise Klaveness.
Pati R.M.Rulytė nežino, kodėl Norvegijos moterų rinktinėje trūksta žaidėjų, kurios nėra gimusios Norvegijoje. Tačiau pripažįsta, kad ne visi į šią šalį atvykstantys emigrantai gyvenimą skiria sportui.
„Ne visi čia persikeliantys žmonės yra sportininkai ir ne visi persikelia čia norėdami jais tapti. Aš norėjau“, – kalbėjo „Rosenborg“ vartų sargė.
Ji taip pat paminėjo, jog sulaukė ir vilionių iš Lietuvos, tačiau pasiliko su Norvegijos ekipa.
„Lietuvai pasakiau „ne“, o Norvegijai – daugiau nei „taip“. Tai yra vieta, kur aš noriu žaisti futbolą, nors lietuviai man žadėjo, kad iškart būsiu pagrindinėje komandoje. Nenoriu švaistyti laiko niekam kitam“, – nrk.no sakė R. M. Rulytė.
