Į ją pateko tik du žaidėjai iš čempionu tapusio Vilniaus „Žalgirio“.
A lygos sezono vienuolikė.
Ignas Plūkas („Hegelmann Litaeun“)
Po klajonių Vilniuje ir Marijampolėje į gimtąjį miestą sugrįžęs vartininkas iškart priminė apie save ir per visą sezoną be žaidimo nepraleido nė minutės – tokia statistika negali pasigirti nė vienas kitas lygos žaidėjas ar vartininkas. Itin patikimas žaidimas I. Plūkui tapo raktu ir į rinktinę. Per visą sezoną Ignas dešimt kartų išlaikė vartus sausus ir pagal šį rodiklį buvo vienas lyderių tarp visų lygos vartininkų.
Markas Beneta („Sūduva“)
Iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžęs buvęs ilgametis Klaipėdos „Atlanto“ gynėjas nuo pat pirmų oficialių rungtynių pasižymėjo stabilumu, o tai jam garantavo starto vietą itin konkurencingoje Marijampolės „Sūduvos“ aplinkoje. Per visą sezoną M. Beneta „Sūduvai“ Optibet A lygoje atstovavo 29 rungtynėse, per kurias pasižymėjo vienu įvarčiu ir vienu rezultatyviu perdavimu.
Nemanja Ljubisavljevičius („Žalgiris“)
Vienas kibiausių ir kovingiausių lygos žaidėjų. Nemanją Ljubisavlevičių galima laikyti jungiamąja Žalgirio ašimi, kuri čempionams leido tapti mažiausiai įvarčių per sezoną praleidusia komanda. Pats serbas po atkaklių dvikovų ne kartą aikštę paliko su kovų paliktomis žymėmis. Jei jis liks Optibet A lygoje, kitą sezoną galima tikėtis jį matyti lygiai tokį patį. Tai yra šio futbolininko stilius, kuris padėjo jam išlikti patikimiausiu viso sezono čempionų komandos vidurio gynėju.
Dominykas Barauskas („Riteriai“)
Vos per vieną sezoną „Riterių“ gynėjas užaugo iki rinktinės lygio ir joje jaučiasi tarsi senbuvis. „Riteriams“ pakeitus gynybos sistemą ir pradėjus žaisti penkiais gynėjais, D. Barauskas buvo patrauktas labiau į kraštą ir ten pasijuto kaip žuvis vandenyje. Tiek varžovų atakų nutraukimas, tiek savo atakų pradėjimas tapo D. Barausko svarbia žaidimo dalimi bei visos „Riterių“ ekipos pagerėjusio žaidimo priežastimi.
Egidijus Vaitkūnas („Kauno Žalgiris“)
Mačius E. Vaitkūną prieš dešimt metų ir matant šiemet, daug skirtumų tarsi nebuvo. Metų našta krašto gynėjui įtakos nepadarė visiškai jokios. Priešingai – subrendęs E. Vaitkūnas daug ką atlieka gerokai brandžiau ir užtikrinčiau. Jis išlieka vienu geriausių krašto gynėjų šalyje ir tai atspindi rinktinės vyriausiojo trenerio Valdo Ivanausko sprendimuose – futbolininkas yra kviečiamas į rinktinę ir ten išlieka beveik nekeičiamu žaidėju savo pozicijoje.
Nicolas Gorobsovas („Sūduva“)
Penki įmušti įvarčiai ir aštuoni rezultatyvūs perdavimai apie šį futbolininką pasako ne tiek ir daug. Iš tiesų, argentinietis – tikras vicečempionų žaidimo dirigentas, atliekantis daugybę darbo, nepatenkančio į jokias statistikas. Be to, tai vienas stabiliausių visos lygos žaidėjų.
Hugo Videmon'tas („Žalgiris“)
Rezultatyviausias A lygos futbolininkas (17 įvarčių) ir atlikęs daugiausiai rezultatyvių perdavimų (14), „Žalgirio“ fanų numylėtinis buvo bene svarbiausia ir pagrindinė čempionų komandos jėga. Geriausia to iliustracija – čempioniškos rungtynės prieš „Panevėžį“. Prancūzas į aikštę žengė apsinuodijęs, tačiau tai jam, besibaigiant dvikovai, nesutrukdė uždirbti vienuolikos metrų baudinį ir jį realizuoti.
Marko Pavlovskis („Riteriai“)
Beveik prieš dešimtmetį Europos U-19 čempionu Lietuvoje tapęs M. Pavlovskis į Lietuvą atvyko po itin sunkaus sezono, kuriame galvojo ne apie įvarčius, o apie tai, kaip greičiau išsigydyti traumą. Vos atvykęs į „Riterių“ stovyklą, serbas tapo pavyzdžiu komandos draugams tiek treniruotėse, tiek rungtynėse. Penki įvarčiai ir šeši rezultatyvūs perdavimai – statistika, kuri leis saugui tikėtis pasiūlymų tiek iš Lietuvo, tiek iš užsienio klubų.
Saidas Hamuličius („Dainava“)
Jauniausias mūsų simbolinės rinktinės futbolininkas buvo aiškus lyderis Dzūkijos klubo sudėtyje. 16 įmuštų įvarčių – to įrodymas. Net ir Optibet A lygos lyderių gynėjai dažnai nerasdavo priemonių kaip apsiginti nuo greitų šio olando išpuolių. Iki šiol sunku patikėti, kaip šis jaunuolis prasprūdo pro skautų akis. Galime prisiminti, kad „Dainava“ su juo sutartį pasirašė dar tuomet, kai nebuvo aišku, jog dzūkai žais „Optibet A lygoje.
Simonas Urbys („Banga“)
Nors „Bangai“ sezonas nesiklostė taip, kaip gargždiškiai norėtų, tačiau Simonui Urbiui atsiskleisti iš gerosios pusės tai nei kiek netrukdė. Per 33 sezono rungtynes puolėjas įmušė vienuolika įvarčių, iš kurių nemaža dalis buvo itin gražūs ar tolimi smūgiai. Bene geriausiai S. Urbio sezoną apibūdina priešpaskutinės sezono rungtynės, kai jis, pamatęs vartus palikusį Tomą Švedkauską, labai tolimu smūgiu permetė kamuolį per vartininką bei pelnė fantastišką įvartį.
Nauris Petkevičius („Hegelmann Litauen“)
Nors prieš metus apie tai niekas nekalbėjo, dabar daug Lietuvos futbolo gerbėjų futbolininką vertina kaip viena didžiausių Lietuvos futbolo ateities vilčių. 21-erių puolėjas sezoną pradėjo gauta raudona kortele Telšiuose, kuri, kaip pats futbolininkas sako, privertė pagalvoti apie gyvenimą. Nuo to laiko jis visiškai atsisakė prieštaravimų prieš teisėjus, juos iškeisdamas į šešiolika pelnytų įvarčių. O kad skambėtų dar įtikinamiau – N. Petkevičius šiemet mušė absoliučiai visiems „Hegelmann Litauen“ varžovams.
Treneris – Andrius Skerla („Hegelmann Litauen“)
Ilgus metus asistentu dirbęs Andrius Skerla prieš šį sezoną priėmė Kauno rajono „Hegelmann Litauen“ pasiūlymą bei tapo šio klubo vyriausiuoju treneriu. Pirmasis blynas visiškai neprisvilo – taktiškai užtikrintai paruošti jo auklėtiniai ne kartą ir ne du baudė didesnius biudžetus turinčias bei favoritais laikomus klubus. Lygos naujokai tapo didžiausia sezono sensacija, o vienas iš pagrindinių to kaltininkų – Andrius Skerla.
Futbolininkai, kurie buvo arti simbolinės rinktinės, tačiau juos nukonkuravo dar sėkmingiau pasirodę žaidėjai: Edvinas Gertmonas, Francis Kyeremeh, Karolis Uzėla („Žalgiris“), Aleksandaras Živanovičius („Sūduva“), Deividas Mikelionis, Linas Pilibaitis, Michaelas Thuique`as („Kauno Žalgiris“), Rafaelis Floro, Justinas Januševskis („Panevėžys“), Vilius Armanavičius („Hegelmann Litauen“), Mindaugas Grigaravičius („Riteriai“), Leonardo Ribeiro Da Cruz („Džiugas“).
