Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.
„Siekiant esminių permainų reikia tiesioginio UEFA valdymo arba su UEFA palaiminimu Lietuvos valdžios veiksmų, kuriais būtų paskirtas laikinasis reguliatorius, atliktas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas, pakeisti įstatai ir surengti nauji demokratiniai federacijos organų rinkimai“, – Eltai teigė M. Majauskas.
LFF susilaukė klausimo dėl įstatų atitikimo FIFA standartams ir demokratiniams principams
Posėdį pradėjęs M. Majauskas aštriai pasisakė apie dabartinį šalies futbolo lygį.
„Lietuvos futbolas yra istoriniame dugne, užima 142 vietą FIFA reitinge. Klausimas, ar gali būti dar blogiau. Mano nuomone, atsakomybė už tai tenka LFF, kuri yra atsakinga už futbolo reikalus šalyje. Tai yra pasėkmė negebėjimo imtis reformų ir negebėjimas atstovauti plačiai futbolo bendruomenei“, – kalbėjo M.Majauskas.
Komiteto posėdyje M. Majauskas pabrėžė, kad per metus futbolo finansavimui yra skiriama maždaug 10 mln. eurų valstybės ir savivaldybių lėšų. Pusė iš jų, pasak parlamentaro, atitenka tiesiogiai klubų ir akademijų finansavimui, o kita dalis – aikštynams ir investicijoms į infrastruktūros gerinimą.
„Kiek tenka diskutuoti su valstybinėmis institucijomis, jos sako, kad esame pasiruošę investuoti ir dar daugiau, tačiau prie esamos situacijos tai yra sunkiai įmanoma“, – sakė M. Majauskas, kartu pasiteiraudamas, ar LFF vadovybė nemato poreikio tikslinti federacijos įstatus, kad šie atitiktų FIFA standartus, šalies įstatymus ir užtikrintų skaidrumą bei demokratinius principus.
Reaguodamas į klausimą LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad federacija pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė, o LFF veiklą reglamentuojantys dokumentai šalies teisės aktams, anot jo, neprieštarauja.
„Visi įstatai yra derinami tiek su UEFA, tiek su FIFA. Mūsų įstatai atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Jeigu turėtumėt konkrečių pastabų mūsų įstatams, mes mielai į jas atsižvelgtume ir išklausytume“, – tikino LFF vadovas.
ELTA primena, kad Lietuvos futbolo federacija ilgus metus neatsikrato šleifo dėl skaidrumo trūkumo ir nusikalstamo pasaulio įtakos futbolui.
Labiausiai pagarsėjusi ir didelio atgarsio visuomenėje yra sulaukusi problemų su teisėsauga turėjusio Arūno Pukelio pavardė LFF kontekste. Nuo 2015 m. Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu ir LFF Vykdomojo komiteto nariu esantis A. Pukelis, nusikalstamo pasaulio aplinkoje žinomas Šviniaus pravarde, 2019 m. buvo tapęs LFF viceprezidentu, dėl ko visuomenėje buvo kilęs didelis nepasitenkinimas.
Ne ką mažesnį nepasitenkinimą sukėlė ir 2020 m. spalio mėnesį įvykusi istorija, kuomet A. Pukelis buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narius. Tuomet Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) viešai kreipėsį į LTOK bei kitas institucijas su pranešimu apie tai, kad LFF viceprezidento kandidatūros pateikimas yra galimai neteisėtas ir neatitinka LFF įstatų. LTOK Vykdomojo komiteto nariu Švinius netapo, tačiau LFF problemos buvo pradėtos nagrinėti ir Seime.
2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.
Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.
„Gal reikėtų pagalvoti apie Lenkijos modelį, kai prieš Europos čempionatą ten buvo įvestas tiesioginis UEFA valdymas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad LFF Konferencijos metu tokią pačią balsavimo galią turi ir A lygos lyderis Vilniaus „Žalgiris“ ir Tauragės „Suktukas“, kurio veikla apskritai abejojama.
LFF Konferencijoje balsavimo teisę turi 20 narių, kurie deleguoja po penkis atstovus. Tai reiškia, kad viso susidaro 100 balsų. Anot politikų, šis skaičius yra per mažas ir neproporcingas.
Vis dėlto federacijos vadovai problemos čia nemato.
Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.
To paties mėnesio viduryje A. Pukelis nusprendė trauktis iš LFF viceprezidento posto.
Tačiau jau šių metų pradžioje nepasitenkinimą Šviniaus aktyviu dalyvavimu LFF veikloje išreiškė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė. Ji pabrėžė, kad visada buvo ir bus už skaidrumą sporto šakų federacijose, todėl jai nepriimtinas ir nesuprantamas kai kurių federacijų elgesys ir apgailestauja dėl LFF vadovų neryžtingumo. Ministrė įsitikinusi, kad tai kenkia futbolo įvaizdžiui ir ateičiai.
Lietuvos futbolo federacijos generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teigimu, 2021 metais federacijos finansavimas siekė 9,5 mln. eurų.
Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis šiemet futbolo federacijai skirta 372 tūkst. eurų. Dar 79,6 tūkst. eurų federacija gavo iš Tautinio olimpinio komiteto.
