Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro finalo rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ sekmadienio vakarą tapo istorinės visai Lietuvai, nes pagaliau šalis turi stadioną, apie kokį svajojo kelis dešimtmečius.
Į renovuotą Dariaus ir Girėno stadioną sekmadienio vakarą plūdo minios. 15 tūkst. vietų turinčios tribūnos buvo užtvindytos, jose LFF taurės turnyro finalo dvikovą Kaune stebėjo ir sporto, verslo, pramogų pasaulio elitas.
Bet stadiono atidarymo šventė nesulaukė pirmųjų Lietuvos asmenų, parlamentarų ir net Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovų dėmesio.
Nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei ŠMSM vadovė Jurgita Šiugždinienė nesiteikė pasveikinti kauniečių, atlikusių milžinišką darbą ir pirmųjų šalyje atidariusių stadioną, į kurį nėra gėda kviesti net didžiausias užsienio žvaigždes.
O Kaunas jau ne vienus metus įrodinėja, kad inovacijomis ir ūkiškumu lenkia kitas šalies savivaldybes, tačiau sumanus verslininkas ir Lietuvos valdžią dažnai pašiepiantis šio miesto meras Visvaldas Matijošaitis politikos elitui yra tarsi rakštis delne.
Nors sveikindamas į atidarymą susirinkusią minią V.Matijošaitis buvo sutiktas ne tik plojimais, bet ir švilpimu bei šūksniais „Krabas! Krabas!“, gal šių patyčių vis dėlto buvo vertesnis sostinės meras Remigijus Šimašius, kone aštuonerius metus žadėjęs, bet Vilniuje taip ir nepradėjęs statyti nacionalinio stadiono?
Po to, kai įspūdingas stadionas pagaliau atidarytas Kaune, net pasigirdo abejonių, ar Vilniui vis dar verta švaistyti milijonus vadinamojo nacionalinio stadiono statyboms, jei toks jau yra vos už 103 kilometrų.
Jaučiasi lyg užsienyje
Renovuotame Dariaus ir Girėno stadione LFF taurę kėlė Vilniaus „Žalgiris“, o renginio svečius toliau linksmino pramogų pasaulio žvaigždės: Marijus Mikutavičius, Jovani, Justinas Jarutis, Jessica Shy, „The Roop“, Leonas Somovas, Vidas Bareikis, „8 kambarys“, „Ritmas kitaip“.
Didžiausios pasaulio muzikos žvaigždės irgi yra įpratusios rengti koncertus garsiausiuose pasaulio stadionuose.
51 metų M.Mikutavičius – ne tik vienas žinomiausių Lietuvos dainininkų, bet ir prisiekęs futbolo sirgalius, dėl futbolo ir dėl paties mėgstamų atlikėjų pasirodymų aplankęs ne vieną žinomą stadioną užsienyje. Tačiau renovuotas Dariaus ir Girėno stadionas Kaune ir M.Mikutavičiui padarė įspūdį.
„Nerealus! – tvirtino „Lietuvos rytui“ atlikėjas. – Kaip per atidarymą sakė vienas mano draugas: „Man toks jausmas, kad rytoj ryte reikės kur nors skristi lėktuvu“, turėdamas galvoje, kad šiame stadione jaučiasi lyg būdamas užsienyje. Pirmą kartą Lietuvoje buvau stadione, kur normalus garsas, normalūs garsiakalbiai, normalios švieslentės. Viskas taip, kaip ir turėtų būti.“
Paklaustas, gal Vilniui ir nebereikėtų statyti nacionalinio stadiono, M.Mikutavičius neturėjo vienareikšmiško atsakymo: „Nežinau. Nelabai suprantu, kodėl žmonės apskritai juos stato. Ypač verslo prasme. Kažkas irgi sakė: „Kam mums du stadionai, jei turime tik vieną futbolo rinktinę?“ Juk Lietuvos rinktinė gali žaisti Kaune.
Kita vertus, jei sostinė turi ambicijų statyti dar vieną stadioną, man tinka. Kai kas nors pastato stadioną, jaučiuosi lyg būtume Romos imperijos ainiai. Mūsų kultūroje jau taip sudėliota, kad turime turėti kokį nors savo koliziejų.“
Suteikia jėgų kovai
Dariaus ir Girėno stadionu žavėjosi ir Lietuvos futbolo legenda 45 metų Andrius Skerla.
Nors buvusio Lietuvos rinktinės futbolininko auklėtiniai „Hegelmann“ per pratęsimą 1:2 sekmadienį pralaimėjo LFF taurės turnyro finalo rungtynes Vilniaus „Žalgiriui“, A.Skerla negailėjo komplimentų stadionui: „Oho! Mes, lietuviai, prie tokių dalykų nesame įpratę. Net kai pats žaisdavau rinktinėje, tiek žiūrovų niekada nesusirinkdavo. Naujas stadionas, fantastiška atmosfera. Palinkėjau žaidėjams, kad jie turėtų galimybę per savo karjerą žaisti tokiuose stadionuose.
Žaidėjai, matydami tiek žiūrovų, visada kovoja su kitokia jėga. Tai mes ir matėme. Viskas buvo aukšto lygio, atmosfera ir aplinka – tiesiog fantastiškos.“
Išjuokė ryžių lauką
Nors Lietuvos politikai ignoravo stadiono Kaune atidarymo šventę, iki šiol stadionas, tiksliau jo neturėjimas, buvo vienas didžiausių pajuokos objektų užsienio spaudoje.
A.Skerla mena vieną skaudžiausių išsityčiojimų iš Lietuvos. Jis dar žaidė šalies rinktinėje, kuri 2004-ųjų spalį per 2006 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynes namie 0:0 sužaidė su viena pajėgiausių Europos rinktinių Ispanija.
Bet garbingas lietuvių pasirodymas žaidžiant futbolą buvo užgožtas pašiurpusios Europos komentarų apie rungtynes arimuose.
Ispanų futbolo žvaigždėms tada pasiūlyta treniruotis Vilniaus „Žalgirio“ bazės aikštyne, kuris net vidurvasarį labiau priminė pelkę nei treniruočių aikštę. Svečiai atsisakė treniruočių ryžių lauke.
Ispanijos spaudoje pasipylė pašaipos iš Lietuvos, iliustruotos klaikiomis mūsų šalies stadionų ir jų tribūnų nuotraukomis.
Tuometis premjeras Algirdas Brazauskas sušaukė skubų pasitarimą, kaip kuo greičiau atnaujinti Vilniaus „Žalgirio“ stadioną, kad Europa daugiau nesityčiotų iš mūsų šalies.
Tačiau kalbos ir liko kalbomis, o dabar sostinę pralenkė Kaunas.
Priims ne tik futbolą
„Neįsivaizduokime, kad stadionas bus skirtas tik sportui. Šioje istorinėje aikštėje galės vykti aibė renginių, nebus gal tik gladiatorių mūšių“, – prieš stadiono atidarymo šventę šypsojosi V.Matijošaitis.
Tačiau Kauno miesto meras neslėpė, kad renovuojant stadioną neapsieita ir be trukdžių: „Blogai, kai atsiranda „karalių“, kurie pradeda trukdyti vien tam, kad trukdytų.“
Kaunas jau padarė, Vilnius tik planuoja
Didžiausio ir moderniausio Lietuvoje stadiono statybai nuo pamatų prireikė 11 tūkst. kub. m monolitinio gelžbetonio, 3,5 tūkst. kub. m surenkamųjų gelžbetonio gaminių ir apie 1,5 tūkst. tonų metalo konstrukcijų.
Po „susiūta“ hibridine žaliąja veja išvedžiota 33 km šildymo vamzdelių. Stadione įrengtos ir šildomosios kėdės komandų atstovams, lengvaatlečiams skirti bėgimo takai, taip pat disko ir kūjo metimo sektoriai bei šuolio rungčių įrenginiai.
15 tūkst. vietų tribūnas nuo atšiaurių oro sąlygų dengia stogas. Per koncertus stadione tilps dukart daugiau žmonių nei per futbolo rungtynes – iki 30 tūkst.
Erdvėje – du didžiuliai ekranai rezultatams ir transliacijoms. Sporto ir muzikos renginius tamsiuoju paros metu apšvies daugiau kaip 400 prožektorių bei šviestuvų.
Vidaus patalpose – nauji persirengimo kambariai, spaudos konferencijų salė, įstiklintos VIP tribūnos, studija TV transliacijoms ir kitos šiuolaikiškų standartų stadionams būtinos erdvės.
Stadiono renovacija Kaunui atsiėjo apie 43 mln. eurų.
Vilniui nacionalinio stadiono statybos kainuos kur kas daugiau. Pernai spalį sudėti parašai ant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties tarp Vilniaus savivaldybės, ŠMSM bei koncesininko – investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo.
Numatoma visa sutarties vertė yra 280 mln. eurų be PVM – tiek pajamų koncesininkas planuoja gauti per visą 22 metų sutarties galiojimo laikotarpį.
Iš jų 156 mln. eurų sudarys Vilniaus miesto savivaldybės bei ŠMSM įsipareigojimai. Koncesininkas vien į projektavimą ir statybą planuoja investuoti apie 100 mln. eurų, o dar apie 82 mln. eurų jam atsieis komplekso išlaikymas, priežiūra bei remontas per visą sutarties laikotarpį.
Infrastruktūros įrengimo komplekso teritorijoje darbai, pagal pirminius skaičiavimus, sostinės savivaldybei kainuotų apie 35 mln. eurų.
Tikimasi, kad daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje turėtų būti baigtas 2025 m.
