23-ejų saugas atstovaudamas tuomet V.Čeburino treniruojamai „Sūduvai“ 2019 metais virš savo galvos kėlė tiek Lietuvos futbolo federacijos (LFF), tiek ir A lygos taurę.
„Geri prisiminimai, tai buvo pirmas profesionalus sezonas mano karjeroje. Tos geros akimirkos yra išlikusios, pasiekti rezultatai, iškovoti titulai, Europos kovos“, – apie praeityje Marijampolėje iškovotas pergales portalui lrytas.lt pasakojo iš Ignalinos kilęs futbolininkas.
Dabar P.Golubickas vėl suvienijo jėgas su V.Čeburinu. Futbolo specialistas „Žalgiryje“ darbuojasi nuo 2021-ųjų, o pasiekti rezultatai kalba patys už save – jis dukart iš eilės tapo Lietuvos čempionu ir pirmą kartą istorijoje atvedė sostinės klubą į UEFA Europos Konferencijų lygos grupių etapą.
Būtent 57-erių kazacho treniruojamoje „Sūduvoje“ P.Gulubickas žengė pirmuosius profesionalaus futbolininko žingsnius.
„Labiausiai patinka, kad jis yra tas tikras treneris – nėra kažkokių empatijų žaidėjams, jis pasirenka sudėtį pagal žaidėjų darbą treniruotėse, – apie labiausiai patinkančias trenerio savybes kalbėjo naujasis „Žalgirio“ pirkinys. – Jis turi labai įdomią filosofiją, futbolo idėją. Jis ja tiki, perduoda savo auklėtiniams.“
Marijampolėje tapęs Lietuvos čempionu P.Golubickas pakėlė sparnus į Kroatiją, kurioje ne vienerius metus gynė „Gorica“ klubo garbę.
Tiesa, lietuvio laikotarpis Balkanų krašte nebuvo lengvas – įmuštas vos vienas įvartis, apmaudžios traumos ir trenerių kaitos tikrai nevirto rožėmis klotu keliu.
Vis dėlto pats futbolininkas įžvelgia ir nemažai teigiamų dalykų iš pasisemtos patirties Kroatijos futbolo čempionate.
„Kroatijos čempionatas yra gan pajėgus – greitesnis futbolas, daugiau kontaktų. Turbūt labiausiai ir pasijautė tas kontaktas, labiau suvyriškėjau“, – apie laikotarpį „Gorica“ ekipoje samprotavo 12 rungtynių už Lietuvos futbolo rinktinę sužaidęs žaidėjas.
P.Golubicko debiutas „Žalgiryje“ buvo pažymėtas saldžia pergale – vilniečiai po dramatiškos kovos virš savo galvos kėlė LFF Supertaurę. Visgi kovo pradžioje startavęs naujas Lietuvos futbolo A lygos sezonas vilniečiams kol kas klostosi ne pagal planą.
V.Čeburino kariauna po pirmųjų trijų turų savo sąskaitoje turi vos keturis taškus.
„Žaidžiame ne patį gražiausią futbolą, trūksta susižaidimo, žaidėjų tarpusavio supratimo. Reikia daugiau dirbti, daugiau kalbėti, komunikuoti“, – dabartinę „Žalgirio“ formą apibūdino komandos naujokas.
P.Golubickas naujienų portalui lrytas.lt plačiau papasakojo apie V.Čeburino filosofiją, patirtį Kroatijoje, „Žalgirio“ ambicijas bei slogų sezono startą.
– Sustiprinote Vilniaus „Žalgirio“ gretas. Kokie pagrindiniai argumentai jums padėjo priimti šį sprendimą? – buvo paklausta P.Golubicko.
– Pagrindinis argumentas buvo trenerių štabas, žinoma, pats vyriausiasis treneris V.Čeburinas, teko dirbti kartu, jam treniruojant turėjau savo geriausią profesionalaus futbolininko sezoną. „Žalgiris“ – čempionų komanda, kiekvienas norėtų žaisti tokioje komandoje.
Žinoma, prisidėjo ir klubo tikslai. Tikslai yra iškelti labai aukšti, ekipa rungtyniauja Europos turnyro atrankoje, tai buvo vieni iš svariausių argumentų.
– Nors sezoną „Žalgiris“ pradėjo iškovodamas pirmąjį titulą, tačiau šalies čempionate kol kas susiduriama su sunkumais. Kas labiausiai nepavyksta sezono starte?
– Manau visi sutiktų, kad sezono pradžia nėra pati geriausia, ypač, kai kalbame apie „Žalgirį“. Bet reikia pradėti ir nuo savęs – žaidžiame ne patį gražiausią futbolą, trūksta susižaidimo, žaidėjų tarpusavio supratimo. Reikia daugiau dirbti, daugiau kalbėti, komunikuoti.
Iš kitos pusės, negali sakyti, kad ir varžovai nėra pasiruošę – jie analizuoja, dirba, ruošiasi rungtynėms. Manau, kad čia viskas susideda iš abiejų pusių. Tiek mes neatskleidžiame savo potencialo, tiek ir varžovai demonstruoja gerą žaidimą.
– Kaip vertinate savo legionieriaus patirtį? Ko pasisėmėte rungtyniaudamas Kroatijoje?
– Didžiausia patirtis būtų, kad rungtyniavau užsienyje, aukštesniame lygyje. Kroatijos čempionatas yra gan pajėgus – greitesnis futbolas, daugiau kontaktų. Turbūt labiausiai ir pasijautė tas kontaktas, labiau suvyriškėjau.
Aišku, pats etapas gal ir nebuvo sėkmingiausias, bet tų pliusų yra. Kiekviena išvyka į užsienį, kiekvienas kitos duonos paragavimas yra naudingas, galiu tą patirtį pritaikyti rungtyniaudamas dabar.
Tikiuosi, kad tokių patirčių turėsiu kuo daugiau ir neabejoju, kad ateityje dar teks rungtyniauti ne vienoje šalyje.
– Sostinėje vėl suvienijote jėgas su treneriu V.Čeburinu. Kuo labiausiai patinka šis futbolo specialistas?
– Labiausiai patinka, kad jis yra tas tikras treneris – nėra kažkokių empatijų žaidėjams, jis pasirenka sudėtį pagal žaidėjų darbą treniruotėse. Aišku, čia yra tik mano nuomonė.
Jis turi labai įdomią filosofiją, futbolo idėją. Jis ja tiki, perduoda savo auklėtiniams. Manau, čia yra labai svarbus faktorius, kad treneris turi būtent savo filosofiją, nes Kroatijoje turėjau nemažai trenerių ir palyginti tai buvo nerimti treneriai, kurie neturėjo tos savosios filosofijos.
– Kaip buvote sutiktas Vilniaus „Žalgirio“ komandoje? Ar šio klubo atmosfera kažkuo išsiskiria iš kitų komandų, kurioje rungtyniavote anksčiau?
– Per treniruotę teko prabėgti „naujokų sutikimo tunelyje“. Pasijautė ir socialinėje erdvėje – buvo sukurtas pristatymo filmukas. Jaučiasi gera atmosfera, džiugu ir smagu, dabar svarbiausia, kad aikštėje parodytume tą lygį.
– Praėjusį sezoną „Žalgiriui“ pavyko nukeliauti iki UEFA Konferencijų lygos grupių etapo. Ko reikia komandai, kad šis pasiekimas būtų pakartotas, o galbūt net pagerintas?
– Visuomet norisi pagerinti tuos tikslus, norisi pakelti tą kartelę. Suprantame, kad ši ambicija yra sunki, bet įmanoma. Reikia sunkiai dirbti treniruotėse, rasti tarpusavio ryšį.
Matosi, kad komandoje yra daug gerų žaidėjų, reikia pajausti tą susižaidimą, turime dar daug laiko iki tol, o dabar visą dėmesį skiriame čempionatui, nes matome, kad žaidimas nėra pats geriausias, nėra patys geriausi rezultatai.
Reikia pradžioje čia susitvarkyti, o vėliau jau žiūrėsime tenai.
– Bene sėkmingiausius savo karjeros metus praleidote Marijampolėje. Ar dar yra išlikę kokie nors sentimentai „Sūduvos“ komandai?
– Yra geri prisiminimai, tai buvo pirmas profesionalus sezonas mano karjeroje. Tos geros akimirkos yra išlikusios, pasiekti rezultatai, iškovoti titulai, Europos kovos. Įgavau labai daug patirties, gavau nemažai patarimų iš vyresnių žaidėjų, nes komanda buvo vyresnio amžiaus. Buvo smagu tenai rungtyniauti.
– Pernai „Žalgiris“ gana anksti užsitikrino Lietuvos čempionų titulą. Stebint kitų komandų sezono startą, sudėtis, galima tikėtis, kad šis sezonas bus konkurencingesnis kovoje dėl čempionų titulo?
– Pati sezono pradžia rodo, kad bus labai konkurencingas sezonas. Tai jaučiasi ir pagal lentelę, ir pagal žaidimą. Visos komandos yra žaidžiančios. Aišku, praėjusį sezoną irgi buvo panašiai – „Žalgiris“ taip pat sunkiau startavo.
Galbūt tai tik sezono pradžia, varžovai nežino vieni kitų, trūksta susižaidimo, nėra pilnas fizinis pasirengimas. Bet taip, stebint visas komandas, matome, kad bus ką veikti, kad apgintume čempionų titulą.
– Nuo pat sezono pradžios pajutote šiltą „Pietų IV“ grupės palaikymą. Ką norėtumėte perduoti ištikimiausiems „Žalgirio“ sirgaliams?
– Visuomet džiaugiamės, kad sirgaliai mus taip stipriai palaiko. Suprantame, kad sezono pradžia nėra pati geriausia, jie tą puikiai mato. Stengiamės, kad kiekvienose varžybose pasiektume tik tris taškus.
Norėčiau paprašyti, kad ir toliau palaikytu mus, nes tas palaikymas tikrai yra svarbus, ypač, kai aikštėje sekasi ne taip, kaip norėtųsi.
