„Lietuviai bendraudami iš karto eina tiesiai prie reikalo ir mažiau pateikinėja tų filosofinių atsakymų“, – mūsų tautos žavinčią savybę išskyrė Gargždų „Bangos“ futbolo ekipą treniruojantis Davidas Marquesas Afonso.

Vos 34-erių portugalas jau yra Gargždų miesto legenda. Nuostabiai lietuviškai kalbantis strategas 2024 metais įsirašė į Lietuvos futbolo ir Gargždų „Bangos“ klubo istorija. Jo treniruojama Gargždų ekipa triumfavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurėje ir iškovojo pirmąjį titulą klubo istorijoje.

D.Afonso pagrindinę „Bangos“ ekipą treniruoja nuo 2021 metų, tačiau šaknis į Gargždų miestą portugalas įleido kur kas anksčiau, dar 2012 metais.

Portalas Lrytas tęsia specialų projektą „Lietuviškumo mėnuo“, kurio metu kalbina ryškų pėdsaką mūsų šalyje palikusias užsienio asmenybes. Nors D.Afonso jau yra Lietuvos futbolo pasaulyje palikęs nemenką pėdsaką, galime tikėtis, jog ateityje jis bus dar didesnis.

[[ge:lrytas:lrytas:36734435]][[ge:lrytas:lrytas:36643149]][[ge:lrytas:lrytas:36405155]]

Futbolo specialistas į Lietuvą atvyko pakerėtas meilės. Studijų laikas D.Afonso Portugalijoje susipažino su lietuvaite Sandra, kuri į saulėtąją Portugaliją atvyko Erasmus pagalba. Meilė įsiplieskė greitai ir Sandrai grįžus į Lietuvą, D.Afonso sekė paskui.

„Sandra atvyko į Portugaliją su Erasmus programa, – Lrytas portalui kalbėjo futbolo treneris. – Ji ten praleido pilnus metus – du semestrus ir tuomet susipažinome. Žinoma, ji grįžo į Lietuvą pabaigti mokslų, o būti kartu norėjome, tad nusprendžiau atvykti į Lietuvą.“

O kodėl buvo pasirinkta apsigyventi Lietuvoje, mažame Gargždų miestelyje, o ne šiltojoje Portugalijoje?

„Viskas buvo paprasta. Aš dar nebuvau pabaigęs universiteto, Sandra jau buvo ir šioje situacijoje buvau šiek tiek drąsesnis bei nusprendžiau atvykti gyventi į Lietuvą“, – teigė D.Afonso.

2012 metais Lietuvoje apsigyvenęs strategas nieko nelaukdamas pradėjo integruotis į mūsų šalį – mokėsi kalbos, pažino kultūrą surado darbą, kuriame galėtų save realizuoti.

Jeigu Lietuvoje visi išmano krepšinį, tai Portugalijoje visi supranta futbolą, o D.Afonso nebuvo išimtis. Jau 2015 metais portugalas prisijungė prie Gargždų „Bangos“ klubo trenerių štabo.

[[ge:lrytas:lrytas:36773481]]

Vėliau treneris vadovavo „Bangos“ moterų komandoms, 2019 metais prisijungė prie Lietuvos U-21 rinktinės trenerių štabo, kur asistavo Mariui Stankevičiui, o 2021 metais buvo paskirtas pagrindiniu „Bangos B“ komandos treneriu.

Palaipsniui trenerio karjeroje kilęs strategas 2021 metais pagaliau sulaukė galimybės vadovauti ir pagrindinei Gargždų „Bangos“ komandai, o nuo to laiko D.Afonso tapo tikru klubo simboliu.

2024 metų LFF taurės finale jo treniruojama „Bangos“ ekipa po baudinių serijos įveikė Kauno rajono „Hegelmann“ ekipą, o nedaug trūko, jog 2025 metais būtų iškovotas ir antrasis trofėjus. Tačiau supertaurės rungtynėse Gargždų ekipa po baudinių serijos pripažino Vilniaus „Žalgirio“ pranašumą.

[[ge:lrytas:lrytas:36773480]]

Lietuvą pamilęs portugalas Lrytas portalui papasakojo apie pirmuosius įspūdžius, skirtumus tarp portugalų bei lietuvių bei kaip šventė pirmąjį titulą klubo istorijoje.

– Kas nustebino Lietuvoje? Koks buvo pirmasis įspūdis apie šią šalį?

– Į Lietuvą gyventi atvykau 2012 metais, tačiau jau prieš tai buvau atvykęs kuriam laikui atostogų ir pirmasis mano įspūdis apie Lietuvą buvo vestuvėse. Sandros šeimos narys turėjo vestuves, tai iškart teko sudalyvauti lietuviškose vestuvėse, kurios buvo kitokios nei yra Portugalijoje.

Portugalijoje būna didžėjus, bet jie nedaro tos visos šventės, kalbų, žaidimų prie stalų, kurie dažniausiai su gėrimais susiję (red. – juokiasi). Visa tai man buvo nauja. Portugalijoje nueini į bažnyčią, pasidarai fotosesija, prisėdi pavalgyti ir keliauji šokti.

Tačiau Portugalijoje į bažnyčią ateina visi, o Lietuvoje pastebėjau, jog dažniausiai ateina tik artimiausi draugai ir šeima, o į šventę suplūsta visi. Taip pat tas pabuvimas prie stalo yra visiškai kitoks. Net nežinau kaip tą skirtumą įvardinti, gal čia visi arčiau vienas kito sėdi ir turi įvairių tradicijų. Tai pirmasis įspūdis buvo tikrai linksmas ir įdomus.

– Kuo jus pritraukė Gargždų miestelis?

– Svarbiau nei šalis ar miestas yra žmonės. Tai pirmiausiai pritraukė jais. O mieste pirmoje vietoje išskirčiau saugumą ir čia vyraujančią ramybę. Ir žinoma futbolas. Nemanau, kad daug miestų Lietuvoje galėtų pasigirti tokia meile futbolui.

[[ge:lrytas:lrytas:36773482]]

– Esate gerai atpažįstamas Gargžduose?

– Nežinau, bet suprantate kaip yra mažuose miesteliuose. Manau nemaža dalis žino.

– Kokia lietuvių savybė jums labiausiai patinka ir ją norėtumėte perteikti portugalams? Ir kurią portugalų savybę perteiktumėte lietuviams?

– Galbūt man labiausiai patinka, jog lietuviai bendraudami iš karto eina tiesiai prie reikalo ir mažiau pateikinėja tų filosofinių atsakymų. Bendraujant su lietuviais žinai, kad kalbėsi apie tai, ką reikia, o ne suksi kažką aplinkui. Bet iš portugalų lietuviams duočiau šypsenas. Norėtųsi, kad net ir su nepažįstamu žmogumi kalbėdami lietuviai nusišypsotų daugiau.

– Ko labiausiai pasiilgstate iš Portugalijos?

– Tėvų, brolio ir sesės. Įprastai kiekvienais metais su šeima nuskrendame į Portugaliją, tačiau pernai to nebuvo. Dabar rugsėjo mėnesį buvo proga, kuomet mano tėvai atskirdo į Lietuvą. Mes žaidėme LFF taurės finale ir šeima atvyko palaikyti. Tačiau kadangi dvi pastarąsias Kalėdas praleidome Portugalijoje, šias Kalėdas nusprendėme praleisti Lietuvoje su žmonos tėvais.

[[ge:lrytas:lrytas:36773481]]

– Atvykote iš futbolo valstybės į šalį, kurioje jis tikrai nėra pirmoje vietoje. Kiek nustebino toks susipažinimas su Lietuvos futbolu?

– Kuomet pirmą kartą atskridau, Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas. Nusileidome Vilniaus mieste ir važiavome per miestą. Išvydau begalę krepšinio gerbėjų, kas Portugalijoje atrodytų nenormalu. Tai tuomet supratau kas Lietuvoje yra krepšinis. O čia galbūt šaltoka, maloniau sportuoti salėje, dar žmonės aukšti, dėl to ir renkatės krepšinį. Bet futbolas pastaruoju metu čia tikrai auga.

– O kur tas augimas pasireiškia? Sąlygų gerėjimas, žmonių susidomėjimas, lygio kylimas?

– Tikrai auga susidomėjimas ir iš žiūrovų, ir iš kitų šalių. Atsiranda vis daugiau skautų, agentų stebinčių mūsų šalies lygą, besidominčiais tiek čia esančiais žaidėjais, tiek treneriais.

[[ge:lrytas:lrytas:36773483]]

– Praėjusiais metais su Gargždų „Banga“ iškovojote LFF taurę, kas klubui yra įspūdingas pasiekimas. Kaip buvote sutiktas Gargžduose ir kaip šventėte laimėtą trofėjų?

– Aš pasakyčiau, jog tą dieną Gargždai atvažiavo į Kauną. Padarėme ten tikrai nemažą šventę. Buvo nerealus dalykas laimėti taurę – pirmą titulą klubo istorijoje. Laimėję taurę ėjome pas sirgalius, su kuriais prabuvome gerą valandą ir jau ten neblogai pašventėme.

O sugrįžus į Gargždus direktorius bei rėmėjai padarė dar vieną puikią šventę, tai vakarėlį pratęsėme ten. O vėliau kiekvieną dieną gatvėje ar parduotuvėje žmonės norėjo paspausti ranką, pasveikinti su titulų ir negailėjo gerų žodžių. Tai man atrodo, jog ta pergalė miestui buvo tikrai svarbi.

Meilės į Lietuvą atvestas D. Afonso lietuvių veiduose pasigesta platesnių šypsenų