Nors po pirmųjų 17 mačo minučių aikštės šeimininkai ir atsiliko 0:2, bet vėliau pademonstravo charakterį ir dramatiškai išplėšė lygiąsias 2:2 (1:2).
„Pradžia buvo ne tai, kad nesmagi, bet labai, labai nesmagi, bloga. Mes pralošėme tą vyrišką kovą, žinodami, kad tai fiziškai tvirta komanda. Tai buvo pagrindinė ir liūdniausia rungtynių dalis, kad mes žinodami pralaimėjome daug dvikovų ore ir ant žemės.
Pradžioje buvome per mažai agresyvūs, per lėtai vaikščiojo kamuolys. Padarėme lemtingas klaidas, kai priešininkui net nereikėjo daug kurti. Pradžia buvo bloga.
Nuo 30 min. grįžome į savo formą, savo įvaizdį, būna tokių rungtynių, kai ne viskas sekasi gerai, kai padarysime klaidas, žinojome, kad taip gali nutikti, tikrai nemanau, kad tai įvyko dėl to, kad mes neįvertinome priešininkų.
Mes žinojome, kad žaidžiame prieš komandą kuri prieš ketverius metus žaidė Europos čempionate, kuri turi patirties.
Rungtynių pradžioje jie buvo laimėtojai – rezultato atžvilgiu, turinio atžvilgiu jie atrodė kaip kitos kategorijos komanda, bet nuo 30 min. vyrai grįžo į rungtynes, kas mane labai džiugina, už ką ir stadionas jiems plojo po rungtynių, nes buvo labai lengva atsiklaupti, sulūžti ir užbaigti rungtynes nepadoriu rezultatu“, – po šios akistatos kalbėjo E.Jankauskas.
Rungtynių pradžia lietuviams nieko gero nežadėjo – dar 4-ąją mačo minutę aikštės šeimininkų baudos aikštelė virto atvirais namais varžovams iš Suomijos – be didesnio pasipriešinimo į ją įsiveržę svečiai sukūrė ne vieną pavojingą epizodą, o kamuolį nuo vartų linijos „traukti“ mėginęs Titas Milašius pataikė į varžovą Kaaną Kairineną, nuo kurio kamuolys ir skriejo į Edvino Gertmono ginamus vartus.
Po praleisto įvarčio reikalai nesitaisė – suomiai toliau pavojingai atakavo lietuvių vartus, o 16-ąją min. Edvinas Girdvainis prasižengė baudos aikštelėje, už ką aikštės šeimininkai buvo nubausti 11 metrų baudiniu.
Jį 17-ąją min. realizavo Joelis Pohjanpalo – Edvinas Gertmonas buvo bejėgis prieš itin tikslų suomio smūgį ir rezultatas tapo 2:0 svečių naudai.
Tai itin pradžiugino į Kauną atvykusį didžiulį būrį Suomijos sirgalių – jų pirmadienį į Ąžuolyną suplūdo kiek daugiau nei pusę tūkstančio.
Prie sienos priremti E.Jankausko auklėtiniai tapo kiek aktyvesni – tolimais smūgiais varžovų vartų prieigas atakavo Armandas Kučys ir Gvidas Gineitis.
Vis dėlto pastarieji smūgiai didesnio pavojaus suomiams nesukėlė. Laimei, vaizdas pasikeitė 39-ąją min. ir daugiau nei 10 tūkst. Kauno Dariaus ir Girėno stadioną užpildžiusių žiūrovų iškėlė rankas į viršų – tinkamą poziciją priešininkų baudos aikštelėje užsiėmęs A.Kučys pasiuntė kamuolį į suomių vartus.
Gaila, bet pirmojo įvarčio autorius antrojo kėlinio pradžioje patyrė traumą ir 58-ąją min. buvo pakeistas priverstinai. Aikštę futbolininkas paliko su ašaromis akyse.
„Labai gaila, tikiuosi, kad trauma nėra rimta. Meldžiu Dievo, kad tai nebūtų rimta. Visiškai bereikalingoje situacijoje netekome Armando. Jam tinsta kelis. Armandas pasakė, kad jis nebegali tęsti rungtynių“, – po mačo net sunkiai paeiti galėjusio A.Kučio būklę detalizavo E.Jankauskas.
Nusileisti neketinę lietuviai net ir be vieno iš lyderių toliau kibo į atlapus varžovams – nors suomiai turėjo ne vieną galimybę padidinti savo pranašumą, bet 69-ąją min. įvarčiu džiaugėsi ne jie, o lietuviai.
Tikrą emocijų bombą susprogdino įspūdingu tolimu smūgiu pasižymėjęs „Torino“ futbolininkas G.Gineitis. Po šio praleisto įvarčio suomių sirgaliai pakvaišo – iš savo tribūnų aikštės link jie paleido ne vieną dešimtį jau tuščių bokalų.
Nors ir per likusį rungtynių laiką lietuviai buvo labiau agresyvesni, bet rezultatas iki pat finalinio švilpuko išliko nepakitęs – 2:2.
Būtent šis rezultatas vėlyvą kovo 24-osios vakarą padovanojo Lietuvos rinktinei pirmąjį tašką atrankoje į artėjantį pasaulio čempionatą.
Maža to, su šiomis lygiosiomis lietuviai nutraukė net aštuonių iš eilės pralaimėtų rungtynių seriją.
Žygį Lietuvos rinktinė atrankoje į 2026-ųjų planetos pirmenybes pradėjo pralaimėjimu, kai penktadienį Varšuvoje 0:1 nusileido Lenkijos rinktinei. Tuo metu suomiai išvykoje pasiekė nelengvą pergalę 1:0 įveikdami Maltos rinktinę.
„Viskas, išskyrus galutinį rezultatą, buvo arti tobulumo. Galėjome turėti bent vienu tašku daugiau“, – pasibaigusį langą įvertino Lietuvos rinktinės treneris.
Primename, kad sekmadienį paaiškėjo paskutinieji lietuvių varžovai G grupėje – jais tapo Nyderlandų futbolininkai. Kovas pasaulio čempionato atrankoje lietuviai pratęs birželį, kai jie susikaus su Maltos rinktine.
– Žinant rungtynių kontekstą, ar šis taškas jus tenkina? – buvo paklausta E.Jankausko.
– Kaip pažiūrėsi. Jei 25-ąją min. kas būtų pasiūlęs tašką – visas stadionas būtų sakęs taip, bet kai išlyginome, atsirado viltis, turėjome galimybę įmušti ir trečią įvartį, tokią pat galimybę turėjo ir suomiai.
Nuo 30 minutės aikštėje buvo vyriška kova. Rungtynių pradžią mes atidavėme, bet toliau vyko visiškai lygi kova.
– Kaip iš šono atrodė įspūdingas G.Gineičio įvartis.
– Abu įvarčiai buvo fantastiniai, įmušti solidžiais smūgiais. Abu nuostabūs įvarčiai.
– Mačo eigoje Edgarą Utkų išbandėte atraminio saugo pozicijoje. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Labai gerai. Turėjome lankstumo, jis puikiai tvarkėsi su funkcijomis ir užduotimis. Net nesiūlyčiau kalbėti apie pirmąsias 30 minučių taktine prasme, vėliau viskas pasikeitė, grįžome į aikštę, vietomis net buvome geresni, buvo vyriška kova.
– Galima sakyti, kad šias lygiąsias išplėšė ne taktika, o charakterio savybės?
– Taip. Tik charakteris. Reikia charakterio sąvybių sugrįžti iš 0:2, ypač po tokios pradžios. Reikia pasidžiaugti, pasididžiuoti savimi, labai daug jėgų kainavo tas taškas – prakaito, sumušimų, kitų dalykų.
– Rinktinė nutraukė aštuonių iš eilės pralaimėtų rungtynių seriją. Širdyje jau ramiau?
– Tai buvo labai svarbu psichologiškai. Daugelis tų pralaimėjimų nebuvo pelnyti, kai buvome per plauką nuo pergalių, bet vis tiek pralaimėdavome, ar kai buvome arti lygiųjų, bet patirdavome nesėkmę.
Nutraukėme šią seriją. Reikia džiaugtis išmokti mažais dalykais, bet nereikia sakyti, kad ir šios lygiosios yra mažas pasiekimas.
– Kai sekmadienio rungtynėse Nyderlandai ir Ispanija mušė baudinius, kurią komandą palaikėtė? (po šių baudinių paaiškėjo rinktinės varžovai).
– Norėjau, kad atvažiuotų ispanai, bet daugelis štabo narių nenorėjo žaisti su ispanais, norėjau žaisti su ispanais ir portugalais, bet gavosi taip, kad nežaisime (šypsosi).
– Kaip vertinate naują stadiono veją?
– Tobula. Neatsimenu, kad Lietuvoje butu kažkas panašaus į tokią kokybę.
– Galima ją palyginti net su Varšuvos veja?
– Laisvai.