Ir tik antrame kėlinyje pelnytas įvartis lėmė, kad olandai nugalėjo Lietuvą 3:2. Ir tai žinant, kad dar prieš tris dienas lietuviai tame pačiame stadione vos ne vos išvengė pažeminimo nuo Maltos, kai per pridėtą laiką sugebėjo išlyginti rezultatą 1:1.
Po pralaimėjimo Nyderlandams savo nuomonė apie įvykius išreiškė ir futbolo komentatorius Nerijus Kesminas, kuris įsitikinę, kad kiekvienas iš mūsų šalies sirgalių turėjo savo lūkesčius ir neverta džiaugtis pralaimėjimu.
„Šiek tiek pamąstymų tautinio futbolo tema. Euforijos – daugiau nei sumaišties valdančiųjų koalicijoje. Kas nutiko? Mes išgąsdinome, bet namo su pergale iš Kauno paleidimo Nyderlandų futbolo beau monde'ą, – feisbuke parašė N.Kesminas. – Įvykis suformavo dvi paralelines tikroves. Turite laisvę rinktis vieną jų. Tikrovė vienaip: geriau būti negali.
Sirgalių emocija prasiveržė tokiu vulkanu, kad tapo vertingesnė už taškus. Minties autorius – Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas. TV komentatorius Rokas Grajauskas dar stipriau pasisakė, po pirmojo lietuvių įvarčio rezultatui esant 0:2 žiebęs pareiškimą, kad vakaras jau pranoko visus lūkesčius. Na. .. Čia nelygu kieno kokie lūkesčiai.
Dėl emocijos ir taškų – pastaba iš šalies: dauguma sirgalių, kad ir koks palaimingas buvo dvasinio pakilimo momentas, nedvejodami pasakys, kad trys taškai būtų buvę geriau. Juolab kad emocijai jie nepakenktų. Priešingai – tik sustiprintų ją.
Tikrovė kitaip: Malta, Nyderlandai ir vienas taškas namuose iš šešių buvusių ant stalo. Iki lūkesčių išsipildymo niekaip netraukia.
Šios tikrovės dalis – faktas, kad dabar mes realiai kovojame dėl ketvirtos vietos grupėje. Nei daugiau, nei mažiau.
Todėl galima žiūrėti į skaičius turnyro lentelėje ir keiktis. Arba galima rinktis tai, ką siūlo E.Jankauskas: mokytis džiaugtis mažais dalykais.
Maži dalykai – rinktinės žaidėjų charakteris, drąsa, pasiaukojimas ir vienybė. Klausimas: jei čia – maži dalykai, tai kas, kad jus kur vilkas pilkas (nusikeikti galima ir kuria nors užsienio kalba, bet Vilniuje mes privalome puoselėti savąją), yra dideli?
Faktas, kad rungtynių pabaigoje lietuviai kelias minutes neišleido olandų iš jų baudos aikštelės, įdomus ne tik pažintine prasme. Situacija parodė, kad jie gali.
Buvo atsikratyta baimių, kuriomis knibždėjo praėjusio mėnesio kontrolinės rungtynės Danijoje. Komanda rado skylę triušių tvoroje, o sykį ją radus, lieka prisiminti lokaciją ir lįsti ten kaskart, kai tik atsiranda būtinybė bei galimybė. Tik taip ateis rezultatas.
Koks šios melodramatiškos istorijos moralas? Paprasčiausias iš visų įmanomų: aš – su ta tikrove, kurioje valdo emocija, tegul ir pragmatiškos taškų buhalterijos sąskaita. O jūs?