„Koks tas įvertinimas? Tiesiog reikia pasižiūrėti, kokie tikslai buvo keliami šiai rinktinei prieš atranką. Kalba buvo apie pergalių siekiamybę. Jos buvo? Nors viena pergalė? Toks ir vertinimas“, – apie Lietuvos rinktinės pasirodymą 2026 metų pasaulio futbolo čempionato atrankoje kalbėjo buvęs šalies rinktinės strategas 74-erių Algimantas Liubinskas.
Lietuvos futbolininkai 2024 metų gruodį per burtų traukimo ceremonija buvo priremti faktu, kad G grupėje dėl kelialapio į po dviejų metų vyksiantį planetos čempionatą JAV, Kanadoje ir Meksikoje turės kautis su Nyderlandais, Lenkija, Suomija ir Malta.
Per visus šiuos metus vykusias dvikovas Edgaro Jankausko suburta kariauna taip ir neiškovojo nė vienos pergalės, surinkusi kuklius 3 taškus. Tiesa, paskutinį atrankos mačą lietuviai dar žais pirmadienį, kai grumsis su grupės lyderiais Nyderlandų futbolininkais, tačiau vargu ar sulauksime sensacijos.
Per septynias akistatas Lietuva sužaidė lygiosiomis su Suomija 2:2 ir jai nusileido 1:2, dukart pralaimėjo Lenkijai – 0:1 ir 0:2, krito nuo Nyderlandų 2:3 ir dukart lygiosiomis sužaidė su autsaidere vadinta Malta 0:0 ir 1:1.
Per septynias rungtynes Lietuva į savo vartus prasileido 11 įvarčių, o pasižymėjo tik 6 kartus.
„Šios ciklo Lietuvos rinktinės išskirtinis bruožas toks, kad ji susirinko labai daug pigių įvarčių į savo vartus. Tiesiog žaidėjai netinkamai rinkosi vietas: kai reikėjo bėgti prie vartų, puolė prie varžovo veidu, kai reikėjo pulti varžovą, kažkodėl spaudėsi prie vartų.
Ir tokių įvarčiu šiame atrankos cikle buvo „prinešta“ į mūsiškių vartus maišais“, – komentavo Lietuvos ekipos metus vykstančią atranką į planetos pirmenybes A.Liubinskas.
Ketvirtadienį E.Jankausko surinkta rinktinė prieš paskutinį G grupės mačą jėgas Kaune išbandė su Izraelio ekipa ir komandos išsiskyrė taikiai 0:0.
Izraeliečiai savo I grupėje taip pat yra praradę visus šansus kovoti dėl kelialapio į pasaulinį futbolo turnyrą, tačiau bent jau turi savo sąskaitoje 3 laimėjimus ir 9 taškus.
Sekmadienį jie taip pat grumsis paskutiniame grupės mače, o jų oponentais bus jau kartą net 4:0 įveikta autsaiderė Moldova.
„Čia tos rungtynės turėjo gerą pavadinimą – draugiškas mačas. Niekam nieko iš jo nereikėjo. Gerai, kad sužaidėme 0:0. Po jo galima kalbėti apie kažkokią viltį į ateitį.
Bet blogiausia, kad ji pas mus egzistuoja tik žodžiuose. Iš mirties taško viskas pajudėtų, jei tikrai sužaistume 0:0 su rimtais oponentais ir nagrinėtume savo neįmuštų įvarčių problemas. dabar mes džiaugiamės, kad kiti mums neįmušė“, – kalbėjo ne kartą Lietuvos rinktinę treniravęs žinomas šalies futbolo specialistas.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės atrankos ciklą? Kokių prieskonių pritrūko suburtai E.Jankausko komandai?, – lrytas.lt paklausė A.Liubinsko.
– Apie pigius įvarčius į mūsų vartus pasakiau. Tai didžiausia bėda. Kodėl tie pigūs įvarčiai krito – jau kitas klausimas. Tuomet atsiranda ir klausimai apie taktiką ir strategiją.
Jei pastarasis žodis atėjo iš karinio žodyno ir futbolui nelabai tinka, tai taktika – dalykas, kurią galime išsinagrinėti. Teisingiau pakalbėti, kodėl tos taktikos dažniausiai nebuvo.
Šiai dienai trenerio E.Jankausko taktika bazuojasi ant idėjos pulti varžovą. Pamatas dedamas puolimui. Tačiau puikiai žinome, kad žaidybinėse sporto šakose pagrindinis klausimas yra apsiginti nuo varžovo ir tik tada užpulti.
Taigi, šiame cikle buvo akcentas dedamas į puolimą, o ne gynybą ir jis nepasiteisino. Mes tik kartą – su olandais, galėjome pasakyti, kad Lietuva žaidė gražiai, puolė gražiai, tačiau pralaimėjo. Ar tai mus guodžia, kai kalbame apie gražų pralaimėjimą? Gal kažką ir taip...
O pralaimėjome kodėl? Puldami negalvojome apie gynybą ir „užsidirbome“ tokių lengvų įvarčių į savo vartus, apie kokius net negali pasvajoti. Kaip gali kažką aiškinti, kai du įvarčius tau pelno tikrai ūgiu ir jėga nepasižymintis Memphis Depay'us?
– Labiausiai apmaudu šioje atrankoje buvo konstatuoti, kad Malta savo du taškus grupėje susirinko tik mačuose su Lietuva. Juk šią komandą lietuviai privalėjo nugalėti.
– Kodėl? Farerų salas taip pat visi norėjo „nuskausminti“, o ji surinko net 12 taškų grupėje ir net palaužė Čekiją 2:1 bei dar turi šansų užimti antrąją vietą L grupėje. Čia yra taktikos klausimas.
Viena – kai tu kovoji prieš Ispaniją, o kitą – prieš Maltą. Jei neteisingai susidėlioji rungtynių taktinį planą, tuomet būk pasirengęs nevykusiai pabaigai.
„Įvertinai-neįvertinai“, čia jau tik kalbos, tačiau kai nėra sudėliota, kaip turi rinktinė žaisti prieš tokį varžovą – bėda tik tavyje, o ne oponente. Pasižiūrėkite – jei Maltoje jie tik svajojo sužaisti su Lietuva lygiosiomis, tai atvykę į Lietuvą žinojo, kad pasirinkta taktika duoda vaisius ir jau galvojo apie laimėjimą.
Ir taip įvyktų, jei ne tas viską išgelbėjęs 11 metrų baudinys per 7-ąją pridėtą akistatos minutę. Lietuvos rinktinė visiškai neturėjo jokios taktikos rungtynėse su Malta – buvo tik mintis, kad reikia trijų taškų po kiekvieno mačo.
– Ar galima sakyti, kad ši atranka padėjo E.Jankauskui suformuoti rinktinės branduolį, žaidėjus, kuriais bus remiamasi dar mažiausiai 3–5 metus?
– Taip, atsirado Gvidas Gineitis, kuris žaidžia gerame klube. Taip, jį norima matyti kaip rinktinės lyderį, tačiau jis dar toks nėra. Dar reikia laiko ir žmonių aplink jį. Atsirado pas mus šiokią tokia nebloga gynybinė struktūra, kurioje yra Edgaras Utkus ir Vilius Armalas.
Žinoma, yra ir tokių žaidėjų, kurių net iš tolo negalima prileisti prie rinktinės. Bet jei kažką gynybinėje linijoje turime, tai kodėl puolimo taktiką planuojančioje ekipoje priekyje būna tik vienas puolėjas?
Niekas nesako, kad turime viską mesti ir bėgti į priekį, bet iš esmės neturime puolimo grandies, kuri galėtų kurti įvarčius. Dabar mes tik lengvai maišais įvarčius į savo vartus „atsinešame“, o niekam jų negrąžiname.
– Pasibaigus šiam atrankos ciklui, kokį pažymį parašytumėte rinktinės treneriui E.Jankauskui?
– Tikrai niekada niekam jokių pažymių nerašiau ir neplanuoju to daryti. Bet iš esmės reikia pasidžiaugti E.Jankausku, kad jis išlaiko savo liniją ir nesiblaško – jis komandą modeliuoja kaip atakuojančią ir po nesėkmių nepuola keisti vektoriaus.
Ar jis pasieks savo tikslų – nežinau. Tai gali parodyti tik laikas ir rinktinės rungtynės. Po šio ciklo vis dėlto reikia sakyti, kad mūsų nacionalinė ekipa turi kažkaip atsispirti nuo dugno, nes jį pramušinėti dugną jau yra nelabai kur.