Lietuvos futbolo sezono suvestinė: nuo čempionų „Žalgirio“ ir „Gintros“ iki visiems pralaimėjusio „Saned“

Lietuvos čempionu vėl tapo „Žalgiris“. Bet ne tas! Lietuvos futbolo bendruomenė praėjusiais sezonai daug kartų su čempiono vardu sveikino Vilniaus „Žalgirį“, tačiau šiais metais į šalies futbolo viršūnę pirmą kartą įkopė kitas tą patį vardą turintis klubas – Kauno „Žalgiris“.

Kauno „Žalgiris“ dar per antrąjį iš keturių ratų įsitvirtino pirmojoje vietoje ir nebeprarado lyderio pozicijos, o aukso medalius užsitikrino iki pirmenybių pabaigos likus keturiems turams.

Kauno „Žalgiris“ per 36 rungtynes pasiekė 22 pergales, 9 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 5 pralaimėjimus. Kauniečių įvarčių skirtumas buvo 67:26. Čempionai buvo geriausi pagal visus rodiklius: pasiekė daugiausiai pergalių, patyrė mažiausiai pralaimėjimų, įmušė daugiausiai įvarčių ir praleido mažiausiai įvarčių.

Kauno „Žalgiris“ į prizininkų trejetą pateko penktąjį kartą. Iki šio sezono geriausias Kauno komandos rezultatas buvo 2022 metais užimta antroji vieta, o 2020, 2021 ir 2024 metais „Žalgiris“ laimėjo bronzos medalius.

Kauno „Žalgiris“ antrąją vietą užėmusią Kauno rajono „Hegelmann“ komandą aplenkė 8 taškais. Savo ruožtu „Hegelmann“ čempiono vardą praradusį, bet bronzos medalius laimėjusį Vilniaus „Žalgirį“ aplenkė 5 taškais. Šis skirtumas neatspindėjo atkaklios kovos dėl antrosios vietos. Sidabro medalių likimas paaiškėjo tik paskutiniame ture.

O priešpaskutiniame ture iš kovos dėl apdovanojimų pasitraukė Marijampolės „Sūduva“, kuri tenkinosi ketvirtąja vieta.

Geriausią savo rezultatą pakartojęs ir antrus metus paeiliui sidabro medalius iškovojęs „Hegelmann“ surinko 67 taškus, Vilniaus „Žalgiris“ – 62, „Sūduva“ – 59.

Įdomu, kad „Hegelmann“ per sezoną tik 4 rungtynes baigė lygiosiomis (mažiausiai tarp A lygos klubų). Tuo tarpu „Sūduva“ taškus su varžovais pasidalijo 14 kartų ir buvo lygos lyderė pagal lygiųjų skaičių.

Čempiono vardą gynęs Vilniaus „Žalgiris“ po antrojo rato (18 rungtynių) turėjo tik 22 taškus ir dalijosi šeštąją vietą su „Panevėžiu“. Per antrąją sezono pusę Vilniaus komanda surinko net 40 taškų ir sugebėjo aplenkti Telšių „Džiugą“, „Šiaulius“ bei „Sūduvą“.

Kauno „Žalgiris“ po antrojo rato turėjo 40 taškų, per kitus du ratus iškovojo 35 taškus.

Jei Vilniaus „Žalgiris“ sugebėjo atlikti didelį šuolį, tai autsaideriai iš lentelės dugno neišsikapstė. Po dviejų ratų dvi paskutiniąsias vietas užėmė Alytaus „Dainava“ (10 taškų) ir Vilniaus „Riteriai“ (13 taškų). Per kitus du ratus „Dainava“ surinko 8 taškus, „Riteriai“ – 13 taškų.

Paskutinę dešimtąją vietą A lygoje užėmė ir į pirmąją lygą iškrito „Dainava“. Alytaus komanda A lygoje žaidė tris sezonus (nuo 2023 m.).

„Dainavą“ pakeis pirmosios lygos čempionu tapęs Vilniaus rajono „Transinvest“, kuris į A lygą grįžta po vieno sezono pertraukos.

Priešpaskutinę vietą A lygoje užėmę „Riteriai“ žaidė perėjimo rungtynes su pirmosios lygos vicečempionu Klaipėdos „Neptūnu“. Šiame mače stipresni buvo teisę žaisti A lygoje išsaugoję „Riteriai“.

Čempionu tapęs Kauno „Žalgiris“ iškovojo teisę kitais metais žaisti Čempionų lygos atrankos turnyre. Konferencijos lygos atrankos varžybose Lietuvai atstovaus kiti du A lygos prizininkai Kauno rajono „Hegelmann“ ir Vilniaus „Žalgiris“ bei šiais metais šalies taurę iškovojęs „Panevėžys“.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Kauno ir Vilniaus komandos šalies futbolo čempionėmis tapo po vienuolika kartų (nuo 1990 m.).

Kauno „Žalgiris“ perėmė auksines „Inkaro“ (dukart čempionas) ir „Kauno“ (FBK; aštuonis kartus) tradicijas.

Vilniaus komandos visus aukso medalius iškovojo žaisdamos „Žalgirio“ pavadinimu. Praėjusio amžiaus pabaigoje triskart čempionu tapo senasis „Žalgiris“, praėjusį ir šį dešimtmetį aštuonis kartus aukso medalius iškovojo naujasis „Žalgiris“ (VMFD).

Aštuonis kartus čempionėmis tapo Panevėžio komandos (septynis – senasis „Ekranas“, vieną – „Panevėžys“), tris – Marijampolės („Sūduva“), du – Šiaulių („Kareda“), po vieną – Klaipėdos („Sirijus“) ir Mažeikių („Romar“).

Rezultatyviausiu A lygos futbolininku tapo „Šiaulių“ saugas Eligijus Jankauskas. Gimtojo miesto komandoje žaidžiantis 27 metų šiaulietis per sezoną įmušė 18 įvarčių.

E.Jankauskas nutraukė septynis sezonus trukusį legionierių viešpatavimą. Praėjusį kartą lietuvis rezultatyviausiojo vardą iškovojo 2017 metais. Tą sezoną daugiausiai įvarčių įmušė Vilniaus „Žalgiryje“ žaidęs Darvydas Šernas, irgi atlikęs 18 taiklių smūgių.

Šiais metais daugiau negu 10 įvarčių pelnė septyni futbolininkai. E.Jankauskas tarp jų buvo vienintelis lietuvis. Rezultatyviausiųjų lentelėje paskui šiaulietį rikiavosi po 15 įvarčių pelnę belgas Amine Benchaibas iš Kauno „Žalgirio“ ir kamerūnietis Abdelis Kaderas Njoya iš „Hegelmann“, po 13 įvarčių įmušę serbas Milanas Džokičius iš „Šiaulių“ ir rumunas Liviu Antalis iš Vilniaus „Žalgirio“, po 11 kartų pasižymėję serbas Dejanas Georgijevičius iš Kauno „Žalgirio“ ir ukrainietis Oleksandras Kurcevas iš „Džiugo“.

Aštuntąją vietą užėmė 9 įvarčius įmušęs Meinardas Mikulėnas iš „Riterių“.

Visas tris medalius laimėjusias komandas treniravo Lietuvos futbolo specialistai: Kauno „Žalgirį“ – Eivinas Černiauskas, „Hegelmann“ – Andrius Skerla, Vilniaus „Žalgirį“ – Rolandas Džiaukštas, kuris rugsėjo pradžioje pakeitė kazachstanietį Vladimirą Čeburiną.

Sezono viduryje trenerį taip pat keitė „Riteriai“ ir „Dainava“ – komandos, kurios užėmė dvi paskutines vietas.

Po visų permainų sezono pabaigoje šešias komandas treniravo lietuviai, keturias – užsieniečiai („Šiaulius“, „Panevėžį“, „Bangą“ ir „Dainavą“).

Per sezoną A lygoje buvo sužaistos 180 rungtynių. Jų lankomumo vidurkis buvo tik 679 žiūrovai. Vos 20 rungtynių stebėjo daugiau negu tūkstantis žiūrovų.

Aiškus lankomumo lyderis buvo Kauno „Žalgiris“. Kauno komandai žaidžiant namie, rungtynes stebėdavo vidutiniškai 1841 žmogus. Paskui čempionus lankomumo lentelėje rikiavosi Vilniaus „Žalgiris“ (vid. 880), „Sūduva“ (821), „Džiugas“ (661) ir „Šiauliai“ (616).

Kauno Dariaus ir Girėno stadione buvo pasiekti geriausi lankomumo rezultatai. „Žalgirio“ rungtynes su „Sūduva“ stebėjo 6675 žiūrovai, su Vilniaus „Žalgiriu“ – 5910 ir 4168 žiūrovai. Tūkstančio žiūrovų riba Kaune buvo pasiekta devynis kartus.

Mažiausią susidomėjimą kėlė „Riterių“ rungtynės. Šio klubo vidurkis buvo 238 žiūrovai. Tarp atsiliekančių taip pat pateko „Panevėžys“ (vid. 383), „Dainava“ (412), „Hegelmann“ (413) ir „Banga“ (526).

Per ketverias sezono rungtynes tribūnose nebuvo nė šimto žmonių. Triskart – žaidžiant „Riteriams“.

Šiais metais A lygoje žaidė 266 futbolininkai. Beveik pusė iš jų (132) – užsieniečiai. Sirgaliai aikštėse galėjo pamatyti žaidėjus net iš 48 šalių. Tarp jų – Afganistano, Bisau Gvinėjos, Jamaikos, Komorų, Madagaskaro, Martinikos, Mauritanijos, Nikaragvos, Tanzanijos, Venesuelos, taip pat ir Baltarusijos.

Daugiausiai užsieniečių buvo iš Ukrainos (16), Brazilijos, Nigerijos, Serbijos (po 11) ir Prancūzijos (6).

Kauno „Žalgiris“ surinko ne tik daugiausiai taškų, bet ir daugiausiai raudonų kortelių. Teisėjai kauniečiams šią bausmę pritaikė penkis kartus, o Eduardas Jurjonas buvo pašalintas du kartus.

Alytaus „Dainavos“ žaidėjai ir treneriai gavo keturias raudonas korteles.

Vienintelė komanda, kurios futbolininkai ir treneriai negavo nė vienos raudonos kortelės, buvo Gargždų „Banga“. Tuo tarpu Vilniaus „Riteriams“ buvo parodytos net 87 geltonos kortelės – daugiausiai tarp A lygos komandų.

Mažiausiai geltonų kortelių gavo Vilniaus „Žalgiris“ (41).

Tarp futbolininkų daugiausiai geltonų kortelių gavo du „Šiaulių“ žaidėjai: Karolis Žebrauskas – 12, Nojus Stankevičius – 11.

Lietuvos vyrų futbolo pirmenybės vyksta keturiose pakopose. 2025 metais šiuose turnyruose žaidė 54 komandos, kurios atstovavo 37 klubams: A lygoje – 10 komandų, pirmojoje lygoje – 16 komandų (tarp jų – 5 dublerių), antrosios lygos A pakopoje – taip pat 16 komandų (tarp jų – 7 dublerių), antrosios lygos B pakopoje – 12 komandų (tarp jų – 5 dublerių).

Kauno rajono „Hegelmann“ buvo vienintelis klubas, turėjęs net tris komandas (viena dublerių komanda žaidė pirmojoje lygoje, kita – antrosios lygos B pakopoje).

Vis dėlto Lietuvos pirmenybių geografija nebuvo plati. Keturiose lygose žaidė tik 26 savivaldybių klubai (Lietuvoje yra 60 savivaldybių).

Lietuvos taurę antrą kartą iškovojo „Panevėžys“. Panevėžiečiai rugsėjo pabaigoje Jonavoje surengtose finalo rungtynėse nugalėjo „Hegelmann“ futbolininkus 1:0.

„Panevėžys“ susigrąžino prizą, kurį jau buvo laimėjęs 2020 metais.

Tuo tarpu „Hegelmann“ trečią kartą žaidė finale, bet šalies taurės dar neiškovojo nė karto. Kauno rajono komandą ištiko toks pat likimas, kaip 2022 ir 2024 metais.

Tris praėjusius sezonus Lietuvos taurės finalo rungtynės buvo žaidžiamos Dariaus ir Girėno stadione, bet šiais metais Lietuvos futbolo federacija nesugebėjo surengti lemiamo mačo didžiausiame šalies stadione.

Metų pradžioje paraiškas dalyvauti Lietuvos taurės turnyre buvo padavę 50 komandų. Tačiau Vilniaus „Euforija“ jau ištraukus burtus atsisakė žaisti pirmojo etapo rungtynes.

A lygos, pirmosios lygos ir antrosios lygos klubai privalo dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre, tačiau dėl taurės negali kovoti klubų dublerių komandos. Prie 37 komandų, kurioms dalyvauti privaloma, prisidėjo 13 komandų iš žemesniųjų lygų.

Šį sezoną nė vienai žemesniųjų lygų komandai taurės turnyre nepavyko įveikti A lygos komandos Arčiausiai tikslo buvo „Neptūnas“, kuris Kauno „Žalgiriui“ nusileido tik per pratęsimą.

Praėjusių metų taurės laimėtoja „Banga“ iškrito jau aštuntfinalyje, kuriame pralaimėjo „Šiauliams“.

Šiais metais net dviejų žemesniųjų lygų čempionėmis tapo Vilniaus rajono „Transinvest“ komandos. Pirmosios lygos čempione tapo anksti pirmąją vietą užsitikrinusi „Transinvest“ pagrindinė komanda, kuri iškovojo vienintelį tiesioginį kelialapį į A lygą.

Nors „Transinvest“ pakilo aukštyn, kitą sezoną vėl turės ir pirmosios lygos komandą, nes antrosios lygos A pakopos čempione tapo šio klubo dubleriai – „Transinvest B“.

Pirmosios lygos sidabro medalius laimėjo Klaipėdos „Neptūnas“, bronzos – Tauragės „Tauras“. Šios komandos atkakliai kovojo dėl antrosios vietos, o „Neptūnas“ pranašumą įgijo tik per tris paskutiniuosius turus.

Iš pirmosios lygos iškrito „Panevėžys B“ ir Kėdainių „Nevėžis“. Šias dvi komandas pakeis antrosios lygos A pakopoje dvi pirmąsias vietas užėmę „Transinvest B“ ir „Garliava“.

Antrosios lygos A pakopoje trečiąją vietą užėmė Kybartų „Sveikata“. Seniausias Lietuvos klubas gavo teisę žaisti perėjimo mačą su pirmojoje lygoje 14-ąją vietą užėmusiais „Šiauliais B“. šį mačą laimėjo Šiaulių futbolininkai.

2025 metais absoliučiai silpniausia nacionalinių pirmenybių komanda buvo antrosios lygos B pakopoje paskutinę dvyliktąją vietą užėmusi Joniškio „Saned“. Joniškio futbolininkai pralaimėjo visas 22 rungtynes, o jų įvarčių skirtumas buvo 12:131.

Sezono rekordas buvo pasiektas per rungtynes, kuriose Vilniaus „Riteriai B“ sutriuškino „Saned“ futbolininkus 15:0. Simboliška, kad paskutinėse sezono rungtynėse „Saned“ pralaimėjo tiems patiems „Riterių“ dubleriams 0:11.

Beje, 2024 metais „Saned“ žaidė antrosios lygos A pakopoje, kurioje irgi užėmė paskutinę vietą (16-ąją). Vis dėlto pernai Joniškio komanda neliko be pergalių.

Kauno „Žalgiris“ ne tik tapo Lietuvos čempionu, bet ir geriausiai gynė Lietuvos garbę Europos turnyruose. Konferencijos lygos atrankoje žaidusi Kauno komanda nugalėjo Bridžendo „Penybont“ iš Velso bei Reikjaviko „Valur“ iš Islandijos ir tik trečiajame etape nusileido Kirdžalio „Arda“ ekipai iš Bulgarijos.

Vilniaus „Žalgiris“, kaip 2024 metų Lietuvos čempionas, europinę odisėją pradėjo Čempionų lygos atrankos varžybose, bet jų pirmajame rate pralaimėjo Maltos čempionui Hamrūno „Spartans“. Vilniečiai laimėjo pirmąsias rungtynes namie 2:0, paskui tokiu pačiu rezultatu pralaimėjo išvykoje ir nusileido varžovams per ilgą baudinyną 10:11.

Vilniaus „Žalgiris“ gavo teisę pereiti į Konferencijos lygos atrankos varžybas, bet jų antrajame rate pralaimėjo Belfasto „Linfield“ klubui iš Šiaurės Airijos.

„Hegelmann“ ir „Banga“ pralaimėjo pirmiesiems varžovams Konferencijos lygos atrankos turnyre. „Hegelmann“ nusileido Dublino „St.Patrick‘s Athletic“ iš Airijos, „Banga“ – Trondheimo „Rosenborg“ iš Norvegijos.

Moterų Europos turnyruose žaidė tik Šiaulių „Gintra“. Lietuvos čempionės Čempionių lygos atrankos pirmajame etape įveikė Konstancos „Farul“ iš Rumunijos, bet antrajame etape pralaimėjo Poltavos „Vorskla“ iš Ukrainos. Šiaulietės gavo teisę pereiti į šį sezoną pirmą kartą rengiamo Europos taurės turnyro atrankos varžybas, bet jų antrajame etape nusileido Farumo „Nordsjaland“ iš Danijos.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė 2025 metais žaidė dešimt rungtynių, bet per jas neiškovojo nė vienos pergalės. Edgaro Jankausko treniruojama komanda patyrė šešis pralaimėjimus (po du – Nyderlandams ir Lenkijai, po vieną – Danijai ir Suomijai) ir ketverias rungtynes baigė lygiosiomis (dvejas – su Malta, po vienerias – su Suomija ir Izraeliu).

Rungtynės su Danija ir Izraeliu buvo draugiškos, kitos aštuonerios – pasaulio pirmenybių atrankos turnyre. Pasaulio pirmenybių atrankos turnyre lietuviai per 8 rungtynes surinko 3 taškus ir grupėje užėmė paskutinę penktąją vietą.

Per dešimt rungtynių lietuviai įmušė 6 įvarčius, praleido 20 įvarčių. Didžiausias pralaimėjimas (0:5) patirtas draugiškose rungtynėse su danais.

Lietuvos rinktinėje tris įvarčius įmušė geriausias šalies futbolininkas, „Torino“ saugas Gvidas Gineitis, po vieną – dar pavasarį sunkią traumą patyręs Armandas Kučys, Edvinas Girdvainis ir Pijus Širvys.

Lietuvos rinktinė pergalės skonio nepatyrė jau pusantrų metų. 2024 metų birželio 8 dieną Lietuvos futbolininkai Baltijos taurės pusfinalyje 2:0 nugalėjo latvius. Nuo tada E.Jankausko vienuolikė žaidė 17 rungtynių, per kurias pasiekė penkerias lygiąsias (skaičiuojant per baudinyną pralaimėtas Baltijos taurės finalo rungtynes estams) ir patyrė dvylika pralaimėjimų.

Šiais metais moterų futbolo nacionalinėse pirmenybėse dalyvavusios komandos pirmą kartą buvo suskirstytos į tris pakopas. Komandų skaičius, sudėjus visas pakopas, pasikeitė nežymiai – padidėjo nuo 19 iki 20, bet, silpnesnes komandas atskyrus į antrąją lygą, sumažėjo triuškinamų rezultatų.

A lygoje žaidė 6 komandos, pirmojoje lygoje – 9 komandos, antrojoje lygoje – 5 komandos. 20 komandų atstovavo 12 savivaldybių. Tarp Lietuvos moterų pirmenybių dalyvių, net žemiausioje pakopoje, nebuvo nė vienos Kauno ir Klaipėdos komandos.

Lietuvos moterų futbolo čempionės vardą vėl iškovojo Šiaulių „Gintra“. Šiaulių komanda aukso medalius laimėjo 24-ąjį kartą, tarp jų – 21-ąjį iš eilės.

„Gintra“ šalies čempione pirmą kartą tapo 1999 metais, po to apgynė stipriausios komandos vardą 2000 metais. Šiaulietės tuo metu turėjo lygiavertę varžovę Ukmergės ekipą, tad trečiąjį titulą iškovojo tik 2003 metais, o kitą sezoną stipriausios komandos vardą vėl prarado. Užtat nuo 2005 metų aukso medaliai įteikiami tik Šiaulių futbolininkėms.

Nors „Gintra“ išsaugojo jai įprastą poziciją, šiais metais čempionėms buvo daug sunkiau. Šiaulių komanda per 20 rungtynių patyrė net tris pralaimėjimus. Dar neseniai tai buvo sunkiai įsivaizduojama. Pavyzdžiui, 2018–2021 metais „Gintra“ per keturis sezonus paeiliui ne tik nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, bet ir neprarado nė vieno taško.

Šiais metais „Gintra“ visas tris nesėkmes patyrė dar pavasarį, o nuo birželio pradžios pasiekė 12 iš eilės pergalių. Čempionės sezoną pabaigė rekordiniu skirtumu 11:0 nugalėdamos paskutinę vietą užėmusią Gargždų „Bangą“.

„Gintroje“ žaidžianti brazilė Laura Spenazzatto tapo rezultatyviausia turnyro futbolininke. Ji įmušė 17 įvarčių.

Moterų A lygos sidabro medalius iškovojo Vilniaus rajono „Transinvest“, bronzos medalius – Vilniaus „Žalgiris-MRU“. Šios komandos beveik tris ratus žengė koja kojon su „Gintra“, bet rudenį pradėjo barstyti taškus ir iki paskutiniojo turo kovojo dėl antrosios vietos.

„Transinvest“ šalies čempionu tapo pirmąjį kartą. Praėjusius penkis sezonus sidabro medalius laimėjo „Žalgiris-MRU“, kuriam šiais metais teko nusileisti ant žemesnio garbės pakylos laiptelio.

Moterų A lygoje šiais metais žaidė dvi Vilniaus komandos, kurių pavadinime yra „Žalgirio“ vardas.

„Žalgirio“ moterų futbolo akademijos-MRU komanda („Žalgiris-MRU“) yra A lygos senbuvė. O šiais metais lygoje debiutavo „Žalgirio“ futbolo klubo komanda („FK Žalgiris“), priklausanti tam pačiam klubui, kaip A lygoje žaidžiantis Vilniaus „Žalgiris“ (buvęs VMFD).

„FK Žalgirio“ futbolininkės A lygoje užėmė priešpaskutinę penktąją vietą. Jas aplenkė ir ketvirtąją vietą užėmė Kauno rajono „Hegelmann“.

Trys klubai šiais metais turėjo komandas ir vyrų, ir moterų A lygoje. Tai – „Hegelmann“, „FK Žalgiris“ ir „Banga“.

Abiejų „Žalgirių“ dublerės kovojo dėl moterų pirmosios lygos aukso medalių. Pirmąją vietą užėmė „Žalgiris-MRU B“, antrąją vietą – „FK Žalgiris B“. Pirmojoje lygoje trečios liko Šiaulių sporto gimnazijos (ŠSG) futbolininkės.

Antrosios lygos čempione tapo atgaivinti Ukmergės moterų futbolo tradicijas bandanti „Ukmergė“.

Lietuvos moterų rinktinė 2025 metais žaidė geriau negu vyrų. Moterys per šešerias rungtynes pasiekė dvi pergales ir patyrė keturis pralaimėjimus. Mūsų šalies futbolininkės nugalėjo Azerbaidžano ir Farerų Salų rinktines.

Moterų rinktinė dalyvavo Europos tautų lygos C lygos varžybose. Deja, triuškinamos pergalės prieš Azerbaidžano komandą 5:0 neužteko, kad lietuvės grupėje išvengtų paskutinės trečiosios vietos. Lietuvos komanda pralaimėjo kitas rungtynes Azerbaidžanui ir abejas rungtynes pirmąją vietą užėmusiai Juodkalnijai.

Farerų Salų rinktinė buvo nugalėta Raudondvaryje vykusio Baltijos taurės turnyro pusfinalyje. Šio turnyro finale lietuvės nusileido latvėms 0:3.

Vyrų A lyga (po 36 rungt.): Kauno „Žalgiris“ – 75, Kauno rajono „Hegelmann“ – 67, Vilniaus „Žalgiris“ – 62, Marijampolės „Sūduva“ – 59, „Šiauliai“ – 52, „Panevėžys“ – 49, Telšių „Džiugas“ – 46, Gargždų „Banga“ – 42, Vilniaus „Riteriai“ – 26, Alytaus „Dainava“ – 18.

Vyrų pirmoji lyga (po 30 rungt.): Vilniaus rajono „Transinvest“ – 79, Klaipėdos „Neptūnas“ – 67, Tauragės „Tauras“ – 62, Plungės „Babrungas“ – 58, Vilniaus BFA – 55, Mažeikių „Atmosfera“ – 48, Vilniaus „Žalgiris B“ – 42, „Jonava“ – 42, Kretingos „Minija“ – 36, Kauno rajono „Hegelmann B“ – 31, Jonavos „Be1“ – 30, Panevėžio „Ekranas“ – 29, Kauno „Žalgiris B“ – 27, „Šiauliai B“ – 26, Kėdainių „Nevėžis“ – 26, „Panevėžys B“ – 21.

Vyrų antrosios lygos A pakopa (po 30 rungt.): Vilniaus „Transinvest B“ – 80, „Garliava“ – 76, Kybartų „Sveikata“ – 67, Gargždų „Banga B“ – 62, Klaipėdos „Neptūnas B“ – 42, „Šilutė“ – 39, Klaipėdos FM – 36, Alytaus „Dainava B“ – 35, Klaipėdos „Sirijus“ – 34, „Ukmergė“ – 34, Marijampolės „Sūduva B“ – 34, Vilniaus „Viltis“ – 33, Biržų „Širvėna“ – 32, Tauragės „Tauras B“ – 31, Telšių „Džiugas B“ – 25, „Dembava“ – 10.

Vyrų antrosios lygos B pakopa (po 22 rungt.): Vilniaus FA – 56, Vilniaus „Riteriai B“ – 49, Kauno rajono „Hegelmann C“ – 44, Utenos „Utenis“ – 38, Prienų „Nemunas“ – 36, Vilniaus BFA B – 36, Naujosios Akmenės „Cementininkas“ – 32, Kretingos „Minija B“ – 29, Kauno „Fortūna“ – 23, Mažeikių „Atmosfera B“ – 19, „Venta“ – 13, Joniškio „Saned“ – 0.

Moterų A lyga (po 20 rungt.): Šiaulių „Gintra“ – 51, Vilniaus rajono „Transinvest“ – 40, Vilniaus „Žalgiris-MRU“ – 38, Kauno rajono „Hegelmann“ – 24, Vilniaus „FK Žalgiris“ – 16, Gargždų „Banga“ – 9.

Moterų pirmoji lyga (po 16 rungt.): Vilniaus „Žalgiris-MRU B“ – 43, Vilniaus „FK Žalgiris B“ – 39, „Šiauliai-ŠSG“ – 33, Šiaulių „Gintra B“ – 22, Vilniaus „Bitės“ – 20, Telšių „Džiugas“ – 20, Kauno rajono „Hegelmann B“ – 20, Utenos „Utenis“ – 13, Kėdainių „Nevėžis“ – 0.