„Nuoširdi užuojauta dėl skaudžios netekties. Išėjo Mokytojas ir Treneris, kuris įkvėpė, mokė ir augino ne vieną kartą. Šviesus atminimas“, – „Facebook“ įraše teigia futbolo klubas Kybartų „Sveikata“.
„Mane vaikai beveik visą gyvenimą vadino ne treneriu, o mokytoju. Man tai labai daug reiškė. Aš augau šeimoje, kurioje mokytojo darbas buvo labai gerbiamas ir vertinamas“, – interviu Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“ prieš aštuonetą metų teigė V. Miknevičius.
Kaip didžiausią pasiekimą V. Miknevičius tuomet įvartino 1969-aisiais su berniukų komanda tapimą Lietuvos moksleivių krepšinio čempionais.
Susiję straipsniai
„Laimėjimų buvo daugybė. Nors niekada neskaičiavau darbo valandų ir jaučiau didžiulį malonumą dirbdamas su vaikais, bet tikrai nebuvau idealus mokytojas. Tikrai padariau klaidų, tačiau iš jų visada stengiausi mokytis. Tiesa, tik bėgant metams supratau, jog sėkmė mane lydėjo ne vien dėl mano darbo, o ir dėl puikių vaikų bei jų tėvų. Vėliau ne vienam iš jų padėkojau už tai, kad mus suvedė gyvenimas“, – tuomet pasakojo pašnekovas.
Kybartuose V. Miknevičius buvo labai gerbiama asmenybė, prisimenama su šypsena.
„Neretai, norėdamas motyvuoti vaikus sportuoti, jis šiems atiduodavo savo asmeninius trofėjus, pirkdavo naujus. Kybartiečio auklėtiniai nemokėjo ir už sporto mokyklos treniruotes. Už jas V. Miknevičius sumokėdavo iš asmeninių lėšų“, – teigiama Vilkaviškio krašto laikraštyje „Santaka“.