„Pirmasis stadiono konstrukcijų montavimo etapas buvo užbaigtas per kiek daugiau nei tris mėnesius – būtent taip, kaip ir planavome. Pradėjome antrojo etapo darbus, kuriuos planuojame baigti vasaros pradžioje.
Ieškome sprendimų, kurie dar labiau padidintų tempą. Antras kranas leidžia dar greičiau montuoti gelžbetonio elementus bei paraleliai imtis kitų darbų tose dalyse, kuriose pagrindinės konstrukcijos jau sumontuotos. Visa tai darome tam, kad pirmąsias rungtynes čia 2027-aisiais galėtumėte žaisti dar pakenčiamu oru“, – susitikime „Žalgirio“ atstovams sakė „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
Pasak jo, nuoseklus ir konstruktyvus visų projekte dalyvaujančių komandų bendradarbiavimas leidžia statybas vykdyti stabiliai bei laikantis grafiko. Šiuo metu jau yra sumontuota 1670 iš kiek daugiau nei 5 tūkst. surenkamų gelžbetonio elementų. Iš jų statomos kolonos, sienos, perdangos plokštės, potribūninės sijos, laiptai ir tribūnos. Paraleliai vyksta betonavimo darbai.
Susiję straipsniai
Stadiono teritorijoje „Naresta“ ir subrangovų komandos jau paklojo apie 2 km. vamzdynų, įrengta didžioji dalis nuotekų bei 30 proc. vandentiekio infrastruktūros.
Stadione penktadienį lankėsi ir statybų progresą įvertino FK „Žalgirio“ prezidentas Andrius Tapinas, klubo direktorius Mindaugas Kasperūnas bei komandos atstovai. Vizito dieną gimtadienį minėjęs M. Kasperūnas tapo pirmojo, istorinio įvarčio Nacionalinio stadiono aikštėje autoriumi – „Žalgirio“ kamuolį jis įspyrė į „Naresta“ vadovo T. Grincevičiaus saugomus improvizuotus vartus.
„Matyti po tiek dešimtmečių laukimo kylančias tribūnas yra neapsakomas jausmas. FK „Žalgiriui“ ir visai Vilniaus futbolo bendruomenei šis stadionas – naujų, tikrų namų pažadas. Nepaprastai džiaugiamės matydami tokį „Naresta“ ir kitų partnerių darbo tempą bei profesionalumą. Su didžiausiu nekantrumu laukiame dienos, kai galėsime čia žengti į aikštę, o tūkstančiai vilniečių užpildys tribūnas ir kartu kurs naują sostinės futbolo istoriją“, – sakė klubo prezidentas A. Tapinas.
Klubo direktorius M. Kasperūnas pabrėžė, kad klubo ateities vizija neatsiejama nuo stiprios bendruomenės ir pilnų tribūnų.
„Visiems suprantama, kad šiuolaikinis stadionas klubui yra labai svarbus. Tačiau FK „Žalgiris“ visų pirma yra apie žmones – fanus ir bendruomenę. Praėjusią savaitę buvo labai malonu matyti „Sportimos“ areną. Dabar darysime viską, kad ir per pirmąsias namų rungtynes tribūnos būtų pilnos.
Ateityje sieksime ne tik pergalių aikštėje – norime, kad vilniečiai noriai rinktųsi į savo klubo rungtynes, o vieną dieną kartu užpildytume ir naująjį Nacionalinį stadioną. Smagu matyti, kad žingsnis po žingsnio judame link to, jog šis stadionas ateityje džiugintų visą „Žalgirio“ bendruomenę“, – sako M. Kasperūnas.
Pristatė statybų etapus
Pasak Nacionalinio stadiono komplekso koncesiją perėmusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės
„Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, numatyta, jog visų objektų statybų darbai daugiafunkciame komplekse vyks paraleliai, tai leis visą projektą baigti vienu metu.
„Kitų metų pavasarį jau kils ne tik stadiono, bet ir darželio, kultūros centro ir arenos stogų bei fasadų laikančiosios konstrukcijos, visų objektų konstruktyvo darbus suplanuota baigti iki 2027-ųjų vasario. Kitų metų viduryje visoje teritorijoje jau bus pradėtas ir inžinerinių sistemų diegimas“, – teigia A. Avulis.
2027 m. planuojama užbaigti stadiono, arenos, darželio ir kultūros centro apdailos bei aplinkotvarkos darbus. Daugiafunkcį kompleksą sups naujas parkas.
Stadiono rūsyje bus įrengtos patalpos muziejui, žaidėjų bei žiniasklaidos erdvėms. Pirmame ir antrame
aukštuose suplanuotos žiūrovų zonos bei komercinės erdvės maitinimo įstaigoms, trečiame – pagalbinės ir administracinės patalpos.