Pasiruošimo keliai ir klystkeliai
Lietuvos krepšininkai ruoštis trečiajam Europos čempionatui pradėjo anksti, net anksčiau negu buvo pradėta statyti Kauno sporto halė. Iki čempionato pradžios dar buvo likę pusė metų, o rinktinė 1938 metų lapkričio 4 dieną jau surengė pirmąją treniruotę.
Kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas (ši institucija tuo metu atliko dabartines Lietuvos krepšinio federacijos funkcijas) sudarė dvidešimties kandidatų sąrašą ir treneriu paskyrė 1937 metų Europos čempioną Feliksą Kriaučiūną.
Jis po antrojo Europos čempionato buvo išvykęs į JAV, bet grįžo į Lietuvą per 1938 metų vasarą vykusią Tautinę olimpiadą ir liko gyventi Kaune.
Trenerio padėjėju buvo paskirtas 1936 metų olimpinis čempionas Pranas Lubinas, Lietuvoje irgi likęs po Tautinės olimpiados. Kaip ir dar vienas visą 1938-1939 metų sezoną Lietuvoje praleidęs ir Kauno klubuose žaidęs Amerikos lietuvis Mykolas Ruzgys.
Po Naujųjų metų prie rinktinės prisidėjo ketvirtas lietuvių kilmės amerikietis Balys Giedraitis. Deja, jis kovo mėnesį per Lietuvos čempionato rungtynes patyrė sunkią traumą ir žemyno pirmenybėse dalyvauti negalėjo. Užtat pavasarį rinktinė sulaukė naujo pastiprinimo iš JAV – likus kelioms savaitėms iki Europos čempionato į Kauną atvyko Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Jiedu Lietuvoje nebuvo naujokai – Kauno klubams atstovavo visą 1937-1938 metų sezoną.
Tad per trečiąsias žemyno pirmenybes Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo net penki lietuvių kilmės amerikiečiai.
Rinktinei ruošiantis nepavyko išvengti ir nesklandumų. 1939 metų sausio 14 dieną iš vyriausiojo trenerio pareigų oficialiai atsistatydino F.Kriaučiūnas. Tikrosios šio įvykio priežastys ir visos detalės nėra žinomos, bet Kauno spauda tai aiškino F.Kriaučiūno nesutarimais su Krepšinio komiteto vadovais. F.Kriaučiūnas buvo žinomas ne vien kaip puikus krepšininkas, bet ir kaip labai santūrus ir korektiškas žmogus, todėl žiniasklaida dėl jo atsistatydinimo kaltino vieną pusę – Krepšinio komitetą.
Pasitraukus F.Kriaučiūnui vyriausiojo trenerio pareigas perėmė P.Lubinas.
Ruošdamasi čempionatui Lietuvos komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abejos įvyko dar žiemą, o lietuvių varžovai buvo tradiciniai: latviai ir estai.
Šios dvikovos privertė sunerimti, nes latviams Rygoje buvo pralaimėta 18:29, o estai Kaune nugalėti tik 20:18. Kita vertus, per šias rungtynes nežaidė P.Lubinas, tuo metu į Lietuvą dar nebuvo atvykę J.Jurgėla ir V.Budriūnas.
Gegužės 22 dieną per pirmąsias Europos čempionato rungtynes į Kauno sporto halės aikštę įbėgo kitokia Lietuvos rinktinė – daug stipresnė. Ir tai buvo įrodyta per septynias Lietuvoje vykusio turnyro dienas.
Pirmasis žingsnis. Lietuva – Latvija 37:36
Lietuva: M.Ruzgys 12, P.Lubinas 10, Z.Puzinauskas 6, A.Andrulis 3, F.Kriaučiūnas 2 (starto penketas); V.Budriūnas 2, J.Jurgėla 2.
Lietuvos krepšininkai kaip pirmenybių šeimininkai turėjo teisę pasirinkti, su kuo nori žaisti paskutinę varžybų dieną. Lietuviai nusprendė desertui palikti dvikovą su italais, su kuriais kovojo ir kuriuos nugalėjo 1937 metų Europos čempionato finale.
Kita tvarkaraščio dalis buvo sudaroma traukiant burtus, o jie lėmė, kad jau pirmajame ture Lietuvos rinktinei reikėjo išbandyti jėgas su kaimyne ir nuolatine varžove Latvija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent šis mačas, o ne Lietuvos ir Italijos rungtynės buvo tikrasis čempionato desertas.
Lietuvos komanda pelnė pirmąjį rungtynių tašką (baudą įmetė Artūras Andrulis), o po kelių minučių jau pirmavo 6:1. Sporto halę sausakimšai užpildę sirgaliai nujausdami sėkmę pašėlo iš džiaugsmo, tačiau švęsti dar buvo per anksti. Latviai ne tik greitai pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15.
Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Vis dėlto Juozo Jurgėlos, Mykolo Ruzgio ir Prano Lubino metimai sugrąžino lygsvarą ir toliau komandos iki pat finalo švilpuko kovojo taškas į tašką. Įtampa apogėjų pasiekė paskutinę minutę.
Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Vis dėlto per likusią pusę minutės kamuolys buvo pristatytas P.Lubinui ir jis užbaigė ataką pergalingu metimu. Latviams dar vienam atsakui laiko neliko.
„Vertinant pirmais įspūdžiais mūsų rinktinę, reikia pažymėti, kad ji vakar dar neparodė savo pačios geriausios formos. Joje buvo eilė svyravimo momentų, kurie leido latviams protarpiais vesti pasekmę, tačiau klasė, taktika buvo meistriški, ryškūs ir tokioje jaudrioje kovoje. Taktikos plonybėmis mūsų rinktinė, atrodo, tarp šių pirmenybių dalyvių tolygų varžovą vargu turi“, - apie pirmąją pergalę rašė „Lietuvos aidas“.
Antrasis žingsnis. Lietuva – Estija 33:14
Lietuva: V.Budriūnas 10, P.Lubinas 10, A.Andrulis 4, M.Ruzgys 3, J.Jurgėla 2 (starto penketas); V.Leščinskas 2, Z.Puzinauskas 2, L.Baltrūnas 0, F.Kriaučiūnas 0.
„Iš tiesų, tai greičiau atrodė draugiškos, eilinės tarpvalstybinės rungtynės, o ne Europos pirmenybių kova, kurioje buvo daug kas lemiama“, - nusistebėjo „Lietuvos aidas“, kai lietuviai be didelio vargo ir didelės įtampos įveikė kitus gerai pažįstamus varžovus estus.
Kas laimės, abejonių neturėjo likti dar nesibaigus pirmajam kėliniui, kai Lietuvos rinktinė pirmavo 16:0, o estų milžinas, aukščiausias čempionato žaidėjas Ralfas Vikstenas (198 cm) surinkęs keturias pražangas (toks tada buvo pražangų limitas) atsisėdo ant atsarginių suolo. Vis dėlto estai dar patampė atsipalaidavusių lietuvių nervus ir antrajame kėlinyje sumažino atsitikimą 11:18. Tačiau tada į aikštę grįžo antrojo kėlinio pradžioje nežaidęs P.Lubinas ir estų ūpas vėl buvo atšaldytas.
O „Lietuvos aidas“ gavo progą pasidžiaugti užtikrinta ir ramia pergale: „Šitą ramybę kūrė Lietuvos rinktinė, kuri iškart užslopino estų energingesnes pastangas, išplėtojo puikų taktinį žaidimą, pilną technikos deimančiukų ir švarių derinių. Iš tiesų, vakar mūsų rinktinė sužaidė jau didį žaidimą, vertą meisterio vardo“.
Trečiasis žingsnis. Lietuva – Lenkija 46:18
Lietuva: P.Lubinas 18, M.Ruzgys 7, V.Budriūnas 4, A.Andrulis 3, J.Jurgėla 1 (starto penketas); F.Kriaučiūnas 8, Z.Puzinauskas 5, V.Leščinskas 0.
„Toks žaidimas, kokį vakar sukūrė mūsų rinktinė, galima visai drąsiai vadindti klasišku. Užvakar lenkų rodytas prieš prancūzus judrumas, staigūs perbėgimai ir jautrūs mėtymai – viskas buvo suvaldyta nepaprastai tankaus mūsiškių dengimo. Dengimas yra kaip tik pagrindinė mūsų ekipos stiprybė. O puolamieji veiksmai mūsų rinktinėje buvo tiesiog neatginami. Visa buvo daroma labai greiat, bet kartu apdairiai ir tiksliai, deriniai pinti staigūs, ir dėl to progų taškamsdaryti buvo apsčiai. Labai gaila, kad vakar mūsiškiams gerokai nesisekė mėtyti“, - po lietuvių pergalės trečiojo turo rungtynėse su lenkais pagyras žarstė „Lietuvos aidas“.
Tiesa, pirmuosius taškus įmetė ne lietuviai – varžovai pirmavo 3:0. Tačiau pranašumu svečiai džiaugėsi labai trumpai. Mūsų komanda atsakė 10 taškų iš eilės, dar pirmajame kėlinyje nutolo 25:6 ir nepaliko lenkams nė mažiausių iliuzijų iškovoti pergalę.
Ketvirtasis žingsnis. Lietuva – Prancūzija 48:18
Lietuva: V.Budriūnas 10, M.Ruzgys 10, P.Lubinas 9, F.Kriaučiūnas 3, J.Jurgėla 2 (starto penketas); Z.Puzinauskas 6, A.Andrulis 4, V.Leščinskas 2, V.Norkus 2, P.Mažeika 0.
Lietuviai nepamiršo 1938 metų pradžioje Paryžiuje vykusių draugiškų rungtynių, kurias Prancūzijos komandai pralaimėjo, todėl šios dvikovos buvo laukta neramiai. Tačiau visi būgštavimai buvo išsklaidyti per kelias pirmąsias minutes ir Lietuvos rinktinė Kauno sporto halėje šventė dar vieną įtikinamą pergalę.
Lietuvos komanda jau mačo pradžioje nurūko į priekį 9:2, po to 17:4, pirmąjį kėlinį laimėjo 23:6 ir ramiai galėjo leisti į aikštę atsarginius.
„Ne, tai buvo kažkas nepaprasta!“, - įveikus prancūzus žodžių komptimentams pritrūko „Lietuvos aidas“.
Penktasis žingsnis. Lietuva – Vengrija 79:15
Lietuva: Z.Puzinauskas 23, P.Lubinas 17, A.Andrulis 8, J.Jurgėla 7, V.Budriūnas 3 (starto penketas); M.Ruzgys 7, L.Baltrūnas 6, F.Kriaučiūnas 4, E.Nikolskis 3, L.Petrauskas 1.
Penktąją čempionato dieną Kauno sporto halėje susirinko neįprastai mažai žiūrovų – Lietuvos ir Vengrijos rinktinių rungtynes stebėjo vos apie 7,5 tūkstančio žmonių. Krepšinio aistruoliai taip įprato prie pergalių prieš stipriausias Europos komandas, kad viena autsaiderių Vengrijos rinktinė jiems jau nebuvo rimtas dirgiklis.
Atrodo, kad vengrai nebuvo rimtas dirgiklis ir Lietuvos krepšininkams, kurie žaidė atsipalaidavę ir persvarą didino gana vangiai – sužaidus pusę pirmojo kėlinio Lietuvos rinktinė pirmavo tik 14:8. Vis dėlto lietuviai šiaip ne taip išsijudino ir kėlinį laimėjo jau kur kas solidesniu skirtumu 29:9.
Antrojo kėlinio viduryje atlikus kelis keitimus aikštėje neliko nė vieno lietuvių kilmės amerikiečio ir iki mačo pabaigos žaidė vien Lietuvoje užauginti krepšininkai. Jie per paskutines 7 minutes varžovams neleido įmesti nė vieno taško. Skirtumas per tą laiką padidėjo nuo 58:15 iki 79:15.
Šeštasis žingsnis. Lietuva – Suomija 112:9
Lietuva: V.Budriūnas 30, M.Ruzgys 21, P.Lubinas 16, J.Jurgėla 10, A.Andrulis 2 (starto penketas); Z.Puzinauskas 20, V.Norkus 6, V.Leščinskas 5, F.Kriaučiūnas 2, M.Šliūpas 0.
Kad lietuviai nugalės suomius, niekas neabejojo. Prieš šias rungtynes vienintelis klausimas buvo ar Lietuvos rinktinė leis pailsėti lyderiams, ar žais geriausios sudėties ir sieks rekordų.
Čempionato šeimininkų akiratyje buvo trys rekordai: didžiausio skirtumo, daugiausia pelnytų taškų ir mažiausia praleistų taškų. Šie trys rekordai buvo pasiekti Kaune, kai kitų dviejų Baltijos valstybių krepšininkai pasismagino irgi žaisdami su suomiais. Du rekordus pasisavino latviai, įmetė 108 taškus ir laimėję 101 taško skirtumu (108:7), trečiajį – estai, leidę varžovams pelnyti vos 1 tašką (91:1).
Lietuvos rinktinės starto penketui išsirikiavus aištės viduryje, visiems žiūrovams tapo aišku – mūsų krepšininkai sieks rekordo. Taip ir atsitiko. Lietuviai pasiekė pergalę 112:9 ir išbraukė iš rekordininkų sąrašo kaimynus latvius. Šimtąjį tašką 35-ąją rungtynių minutę pelnė Zenonas Puzinauskas.
Beje, su suomiais rimtai žaidė tik trijų Baltijos šalių rinktinės. Kitos komandos krepšinio naujokams buvo gailestingos. Jos nesiekė rekordų ir per rungtynes su autsaideriais leido pasireikšti atsarginiams krepšininkams.
Septintasis žingsnis. Lietuva – Italija 48:15
Lietuva: V.Budriūnas 16, P.Lubinas 16, M.Ruzgys 11, J.Jurgėla 5, F.Kriaučiūnas 0 (starto penketas); A.Andrulis 0, L.Baltrūnas 0, Z.Puzinauskas 0.
Kai čempionato šeimininkai nusprendė paskutiniame ture žaisti su italais, jie tikriausiai negalvojo, kad šios rungtynės jau nieko nelems. Tačiau atsitiko būtent taip – svarbiausias klausimas buvo atsakytas dar šeštajame ture, kuriame Latvijos rinktinė po pratęsimo nusileido Estijai ir nuo varžybų lyderės, nė sykio nesuklupusios Lietuvos ekipos atsiliko dviem taškais.
Nors lietuviams rungtynės nieko nelėmė, laimėti buvo garbės reikalas, todėl krepšininkai neleido sau atsipalaiduoti. Jie vėl nuo pirmojo ginčo griebė jautį už ragų ir nuosekliai didino pranašumą: 7:0, 14:2, 26:4. Skirtumas galėjo būti dar didesnis, bet antrajame kėlinyje varžovai pradėjo žaisti itin lėtai, galvodami tik apie vieną – kaip nepraleisti taškų.
„Baigiamosios rungtynės buvo laimėtos taip pat įspūdingai, net įspūdingiau, negu ankstesnės“, - rašė laikraštis „Fiziškas auklėjimas“.
Iškart po šių rungtynių, paskutiniųjų čempionate įvyko varžybų uždarymas. Trečiojo Europos čempionato nugalėtojams Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įsteigta dovana – sidabrinė, gintarais papuošta kraičio skrynia. Antrąją vietą užėmusiems latviams atiteko Švietimo ministro, trečiąją vietą iškovojusiems lenkams – Kauno burmistro, ketvirtoje vietoje likusiems prancūzams – Kūno kultūros rūmų direktoriaus dovana.
Birželio 8 dieną sporto halėje stebint keturiems tūkstančiams krepšinio aistruolių Europos čempionai buvo pagerbti dar kartą. Jiems buvo įteiktos asmeninės A.Smetonos dovanos – vardiniai laikrodžiai, kitų organizacijų, įmonių ir pavienių asmenų dovanos.
Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Latvija, 3. Lenkija, 4. Prancūzija, 5. Estija, 6. Italija, 7. Vengrija, 8. Suomija.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. H.Veskila (Estija) – 116, 2. V.Šmitas (Latvija) – 108, 3. P.Lubinas (Lietuva) – 96, 4. V.Melderis (Latvija) – 89, 5. M.Ruzgys (Lietuva) – 77.
Lietuvos rinktinė: Artūras Andrulis (Karo mokykla), Leonas Baltrūnas (CJSO), Vytautas Budriūnas (CJSO), Juozas Jurgėla („Grandis“), Feliksas Kriaučiūnas (CJSO), Vytautas Leščinskas (ATM), Pranas Lubinas (LFLS), Pranas Mažeika (Karo mokykla), Vytautas Norkus („Aušra“), Eugenijus Nikoskis (CJSO), Leonas Petrauskas (LFLS), Zenonas Puzinauskas („Grandis“), Mykolas Ruzgys (CJSO), Mindaugas Šliūpas („Tauras“).
