Tačiau su Lietuvos rinktine pasiruošimo stovykloje Palangoje plušantis puolėjas nė kiek dėl to nenusiminė. Jis nelaiko pykčio ir ant „Raptors“ ekipos.
L. Kleiza po jo karjerai itin reikšmingos žinios iš „Raptors“, bendravo su „EuroHoops“ žurnalistu. Graikui lietuvis pasakojo, kad nori atversti naują karjeros puslapį. Ir nesvarbu, ar jis būtų europietiškas, ar amerikietiškas.
- Linai, prieš keletą valandų „Raptors“ jus atleido. Kaip jaučiatės?
- Puikiai! Aš esu visiškai sveikas. Taip pat – labai išalkęs gero krepšinio. Žinojau, kad šitaip gali nutikti. Tačiau jei atvirai, iki paskutinės minutės nežinojau, ko tikėtis. Bet tai įvyko ir laukiu, kada būsiu laisvasis agentas.
- Taip, bet kuri nors NBA komanda per 48 valandas dar gali jus paimti iš atleistųjų sąrašo (Amnestijos taisyklės subtilybė, pagal kurią NBA klubas perima atleisto žaidėjo kontraktą).
- Nemanau, kad tai įvyks. Manau, kad tokia tikimybė yra labai nedidelė. Labiau tikiu, kad būsiu laisvasis agentas ir galėsiu pasirinkti tą komandą, kurios noriu.
- Kam teikiate prioritetą: NBA ar Europai?
- Toronte praleidau trejus gerus metus ir noriu padėkoti „Raptors“. O dabar mano karjeroje reikia naujo starto. Galiu kai ką pasakyti? Kai žaidžiau „Olympiakos“, supratau, kad turiu labai daug europietiško krepšinio kraujo. Daug metų praleidau JAV, bet vis dėlto esu europietis. Noriu pasakyti, kad dar turiu laiko žaisti komandoje, kuri gali leisti sau pralaimėti ir neturiu didelių ambicijų. Tačiau aš pavargau nuo pralaimėjimų! Mano prioritetas – žaisti laiminčioje komandoje.
- Sprendžiant iš šių žodžių, tikrai neprieštarautumėte žaisti Europoje?
- Negi jau taip nuskambėjo (juokiasi)? O jei atvirai, man visiškai nerūpi, ar nauji iššūkiai manęs lauks NBA, ar Europoje. Svarbiausia – atstovauti laiminčiai komandai.
- Sklando gandai, kad jūs galite persikelti į Maskvos CSKA.
- Matote, iki paskutinės akimirkos nežinojau, kas bus su „Raptors“. Todėl tikrai galiu pasakyti, kad dar nė su viena komanda derybos nėra pažengusios į priekį. Be to, dabar nenoriu skubėti. Svarstysiu kiekvieną pasiūlymą ir išsirinksiu sau labiausiai tinkantį. Tam yra ir agentai.
- Prieš trejus metus vieną sezoną praleidote Europoje. Kokie prisiminimai?
- Tai buvo nuostabi patirtis. To tikrai neužmiršiu. Visa širdimi mėgavausi tuo sezonu. Man patinka Graikija, pasiilgau jos. Pasiilgau ir „Olympiakos“, sirgalių, tos beprotystės, kuri man labai patiko.
- „Olympiacos“ sirgaliai jums buvo skyrę pravardę „Pistolinas“. Pamenate?
- Žinoma, puiki pravardė! Dar niekada nesu matęs tokių aistringų sirgalių. Manau, kad bus sunku kada nors tai pakartoti, nes tai tiesiog neįtikėtina. Lietuvoje žmonės taip pat labai myli krepšinį, bet ten visai kitoks mentalitetas. O graikiška aistra man labiau priimtina. Net jei ir kartais perlenkiama lazda. Vienintelis dalykas, ką pakeisčiau iš sezono Pirėjuje, yra rezultatai. Buvome arti tikslo, bet nelaimėjome svarbių titulų.
- „Olympiakos“ tada laimėjo Graikijos taurę, tačiau praktiškai be kovos nusileido Eurolygos ir Graikijos finaluose. Po trečiųjų Graikijos lygos finalo rungtynių buvote labai piktas.
- (Juokiasi) Aš taip pat tai atsimenu. Graikijoje labai daug ko išmokau. Net neįsivaizduojate, kiek. Pavyzdžiui, pagal NBA taisykles, apskritai negalima kalbėtis su teisėjais. Man patirtis Graikijos finalo serijoje buvo pati geriausia įmanoma pamoka. Tai buvo ideali pamoka prieš grįžtant į NBA. Ji padėjo nekvaršinti galvos dėl teisėjų darbo.
- Turite omenyje, Graikijos finalo serija leido jums į gerąją pusę pakeisti elgesį aikštėje?
- Ne tik tai. Tai buvo kažkas daugiau. Tai buvo viena daugiausiai davusių pamokų mano gyvenime. Ir ne tik kalbant apie krepšinį. Iš tų rungtynių išmokau labai daug.
- Kaip jautėtės, kai gerokai biudžetą sumažinusi „Olympiakos“ komanda sugebėjo laimėti du Eurolygos titulus iš eilės?
- Tai nuostabu. Labai džiaugiausi dėl „Olympiakos“. Pagaliau, po šitiek įdėtų pastangų, jie iškovojo titulus. „Olympiacos“ laimėjo kaip komanda. Tai buvo jų pergalių raktas. Žaidėjai visiškai to nusipelnė. Kaip ir gyvenime, pinigai krepšinyje negarantuoja ne tik laimės, bet ir sėkmės.
- Lietuvos rinktinėje – nemažai permainų. Ar esate pasiruošę pateisinti kaip visuomet keliamus didelius lūkesčius?
- Viskas gerai, o komanda – labai ambicinga. Tai mums kaip naujas startas. Mums labai trūksta Šarūno Jasikevičiaus. Tačiau esame nusiteikę sunkiai dirbti ir tikiu, kad su nauju treneriu Jonu Kazlausku, galime būti pavojingi varžovai. Žinome, kad lietuviai bus labai laimingi, jeigu mums pasiseks. O tai – gera motyvacija.