Rugsėjo 14-ąją, kai Senojo žemyno pirmenybės Slovėnijos sostinėje Liublianoje įgaus pagreitį, krepšinio žvaigždžių netrūks ir Kauno „Žalgirio“ arenoje. Čia, praėjus lygiai dešimt metų nuo Lietuvos rinktinės triumfo 2003-iaisiais Stokholme, į vieną komandą vėl susiburs „Auksinė Lietuvos rinktinė“, kuri draugiškose rungtynėse stos į akistatą prieš „EuroStars“ komandą, sudarytą iš tų laikų garsių Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos ir kitų valstybių rinktinių krepšininkų.
Kokios mintys aplanko prisiminus fantastišką 2003-ųjų rugsėjį, pirmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje atskleidė buvę rinktinės krepšininkai Darius Songaila ir Arvydas Macijauskas.
Čempionus aplankė ir šiuo metu Vilniuje besitreniruojančios Lietuvos rinktinės trenerio asistentas Gintaras Krapikas. „Kažkur matytas, iš televizijos turbūt“, - pasisveikindamas su G.Krapiku nusišypsojo A.Macijauskas.
Prisiminė įspūdingus epizodus
Rezultatyviausias tos vasaros rinktinės žaidėjas pasakojo, kad po triumfo Švedijoje švęsti daug laiko neturėjo - jau kitą dieną jis turėjo vykti į Vitorijos „Caja Laboral“ ir ruoštis naujajam sezonui.
„Prisiminimai malonūs. Yra rungtynių įrašų, kartais pasižiūriu, prisimenu. Buvo šauni komanda. Visas rungtynes laimėjome lengvai, tik pirmosios rungtynės su latviais buvo sunkesnės. Daug laiko nebuvo švęsti - laukė klubai. Jau po finalo turėjau skristi į Vitoriją, bet leido kitą dieną skristi - šeštą ryto jau buvau lėktuve. Žinote, teko treniruotis pas švelnų trenerį Duško Ivanovičių“, - prisiminė A Macijauskas.
D.Songaila prisiminė, kad po šalto ir nemalonaus dušo 2001-ųjų čempionate Turkijoje ir tuščios 2002-ųjų vasaros rinktinės žaidėjai su didžiulėmis ambicijomis vyko į Švediją.
„Sidnėjuje mes patys save nustebinome, o Turkijoje tikėjomės labai daug, bet gavome labai mažai. Visi prisimena, kaip viskas susiklostė paskutinėse rungtynėse su Latvija. O 2003 metais rinktinės žaidėjai buvo tie patys, žinojome, ką galime, žinojome, kad galime laimėti. Pamenu, Maco tritaškį, kai pataikė iš šono ir nuo lentos. Kaip jis tai padarė, iki dabar nesuprantu“, - pasakojo D.Songaila.
„Įdirbis“, - nusišypsojo Macas.
Jo tritaškis privertė už galvos griebtis ir komandos draugą Ramūną Šiškauską, ir Lietuvos rinktinės varžovus, ir iš nuostabos - visus aistruolius.
„Būna „netyčiukų", - prisimindamas tą metimą, šyptelėjo A.Macijauskas.
Spaudos konferencijoje buvo prisimintas ir dar vienas įspūdingas epizodas - D.Songailos dėjimas finalo rungtynėse per Ispanijos rinktinės aukštaūgio Pau Gasolio rankas.
„Buvau jaunas dar tada, net nepastebėjau, kad ten buvo P.Gasolis",- nusijuokė D.Songaila.
Sukrėtimai davė naudos
G.Krapikas yra vienas iš nedaugelio tos rinktinės narių, kuris džiaugėsi auksu prieš 10 metų ir kuris šią vasarą dirba su rinktine, ruošiasi pirmenybėms Slovėnijoje. Patyręs strategas pamena, kad nesėkmingos vasaros sutelkė rinktinės žaidėjus.
„Tokie sukrėtimai, kaip nepatekimas į pasaulio čempionatą, koncentruoja. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl taip šauniai vyko pasiruošimas. Vyrai patys suprato, kad yra žymiai stipresnė ir pasiruošusi didesniems tikslams. Kažko daugiau širdyje tikėjomės.
Po čempionato ilgai nežiūrėjau finalo, bet draugas kartą davė tokią suvestinę, kas vyko Lietuvoje - kai nėra nuotaikos, visada pasižiūriu tą įrašą, tai suteikia papildomos motyvacijos“, - kalbėjo G.Krapikas.
Sėkmė - alkanas rinktinės branduolys
Buvę rinktinės žaidėjai pasakojo, kad tų metų rinktinė buvo užprogramuota dideliems laimėjimams - krepšininkai ne vienerius metus žaidė nacionalinėje komandoje, patys brendo kaip žaidėjai ir buvo nepaprastai vieningi.
„Visi kiekvieną vasarą tikisi pergalių - juk kiekvienais metais būna geros rinktinės. Nebūna taip, kad vieną vasarą susirenka geri, kitą - jau „grybukai". Visas draugiškas rungtynes laimėjome, o kovojome su stipriais varžovais. Prasidėjus čempionatui rungtynėse su latviais pabuksavome, bet vėliau įsibėgėjome. Buvome ambicingi, alkani. Tikrai buvome šauni komanda", - prisiminė A.Macijauskas.
„Buvo išlikęs rinktinės branduolys. Tas čempionatas buvo lyg šansas mums visiems, o jaunieji žaidėjai jau buvo pasiekę sportinės formos piką. Su kiekviena pergale sirgalių buvo vis daugiau, o per finalą tribūnos buvo perpildytos. Nuo to laiko prasidėjo lietuvių aistruolių banga, kai sirgaliai šimtais, tūkstančiais važiuodavo palaikyti rinktinės", - sakė D.Songaila.
Į 2003-ųjų pirmenybių Švedijoje simbolinį penketą buvo išrinkti du lietuviai - Šarūnas Jasikevičius ir Saulius Štombergas (kiti - Tony Parkeris, Pau Gasolis ir Andrejus Kirilenka). G.Krapiko įsitikinimu, penkete turėjo būti ir daugiau Lietuvos rinktinės žaidėjų.
„Turėjome labai aukšto lygio krepšininkus, kurie pasiekė savo sportinės formos aukštumas. Į simbolinį penketuką buvo išrinkti du lietuviai, bet jų galėjo būti ir gerokai daugiau. Taip žaidžiančio E.Žukausko rinktinėje, ko gero, daugiau nematėme. R.Šiškauskas, A. Macijauskas taip pat žaidė nuostabiai", - pasakojo G.Krapikas.
Ir žais, ir dainuos
Jau žinoma, kad čempioniškos rinktinės kapitonui Sauliui Štombergui rugsėjio 14-ąją dar kartą bus patikėta į aikštę išvesti Europos krepšinio žvaigždes Š.Jasikevičių, A.Macijauską, R.Šiškauską, D.Songailą, Eurelijų ir Mindaugą Žukauskus, Virginijų Praškevičių ir kitus žaidėjus, padėjusius Švedijoje nukalti Europos krepšinio auksą.
Bus ne tik į ką pasižiūrėti, bet ir ko paklausyti – aistruoliai išgirs unikalią „Trijų milijonų“ versiją, kurią atliks Marijonas Mikutavičius ir Š.Jasikevičius. Kiti čempionų rinktinės žaidėjai kartu su grupe ŽAS dainuos „auksiniu himnu“ 2003-iaisiais tapusią „Fortūną“.
