Sporte kiekvienas būtinai įgyja savo amžiną priešą. Futbole „Manchester United” turi Londono „Arsenal”, Madrido „Real” - „Barcelona”. Ledo ritulyje Rusija - Kanadą. Krepšinyje „Žalgiris” - „Lietuvos rytą”. O krepšinio rinktinių karuose Lietuva turi Serbiją.
Serbai – tada dominavę didžiosios Jugoslavijos rinktinėje – lietuvių nedraugais tapo paskutinėse 1995-ųjų Europos čempionato rungtynėse. Vakar, praėjus 18 metų nuo to, lietuvių akimis – pavogto - finalo, Lietuva pralaimėjo Serbijai 2013-ųjų žemyno pirmenybių įžangą.
Oficialių dvikovų su „jugais” rezultatas, užuot išsilyginęs, tapo 4:6. Bet blogiausia, kad vakarykštė dvikova anaiptol neišsklaidė miglos, tvyrojusios po dviprasmiško reginio kontrolinių rungtynių maratone: kokią Lietuvos rinktinę turime šiame Europos čempionate?
Ar komanda liks nedrąsi ir besiblaškanti, kaip didžiąją mačo su serbais dalį? Bet gal lietuviai sugeba būti valingi ir pasitikintys, kaip trečiojo kėlinio pradžioje, kai jiems buvo pavykę išlyginti rezultatą?
Čempionatų pradžioje sportininkai ir treneriai paprastai kalba apie starto jaudulį. Tačiau šįsyk jaunesni serbai lyg ir turėjo nerimauti labiau: jų komandos amžiaus vidurkis 24 metai, lietuvių – 28. Bet mūsiškiai nuo pirmųjų minučių atrodė nesavi.
Labiau klasikinį krepšinį nei tas, kurį vakar žaidė Dušano Ivkovičiaus rinktinė, vargu ar pamatysi. Visko pradžia – gynyba. Paskui – pozicinis puolimas, panaudojant tai, kas tuo metu aikštėje geriausia: jei yra nepastumiamasis Nenadas Krstičius – dvitaškiai iš po krepšio; jei jis ant suolo – metimai iš toliau, prieš tai užtvaromis ir perdavimais susikūrus patogias progas.
Su retais chaoso intarpais, serbai apskritai žaidė stabiliai, ypač – ginantis. To nepasakysi apie Lietuvos rinktinę. Jonas Kazlauskas visas 40 minučių ieškojo optimalios sudėties, bet penketo, kuris perlaužtų rungtynes, nerado: tie, kurie geriau gynėsi, turėjo problemų puolant ir atvirkščiai.
Jonas Valančiūnas, pasiruošimo rungtynėse rinkęs vidutiniškai 13,2 taško, serbams įmetė vienintelį dvitaškį iš tiek pat bandymų. Antras pagal rezultatyvumą rinktinės kontrolinėse dvikovose (12 taškų) Linas Kleiza pelnė 8 taškus, pataikęs vos 3 iš 11 metimų. Lietuvių priekinės linijos vėliavą kėlė tik Darjušas Lavrinovičius su savo 12 taškų ir 6 atkovotais kamuoliais.
Bet ir jis netapo atsvara N.Krstičiui, kuris „maudė” varžovus abiejose aikštės pusėse: serbas 29 min. apsigynė taip ir neprasižengęs, surinko 20 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. „Dobrodošli u zemlju košarke!”, - pasitiko plakatai 2005-ųjų Europos čempionate, kuris vyko paskutinius metus gyvavusioje dviejų šalių valstybėje - Serbijoje ir Juodkalnijoje. „Sveiki atvykę į krepšinio šalį!”, - atgal kirto lietuviai, surengę žemyno pirmenybes prieš dvejus metus.
Nors sirgalių garso dvikovą Jesenicės arenos tribūnose trečiadienio vakarą laimėjo lietuviai, mačo rezultatas leidžia serbams vėl sakyti, kad jų krašte plaka tikroji Europos krepšinio širdis. Bent jau iki kitos tarpusavio dvikovos.
Tačiau šį amžiną ginčą palikime ateičiai.
Lietuviai sako: „Gera pradžia - pusė darbo”. Bet yra japonų patarlė: „Nežiūrėk, kaip darbas pradėtas, žiūrėk, kaip baigtas“.
Šiandien lietuviams reikia tvarkytis su Makedonija. Pats laikas pateikti jiems sąskaitą už nelemtą 2011-ųjų Europos čempionato ketvirtfinalį Kaune.
