EUROLYGA 2023

Kuriam Lietuvos krepšininkui šįmet mesti lemiamą metimą?

Lietuvos rinktinė pralaimėjo Makedonijai 2011 metų Europos čempionato ketvirtfinalyje, kai Simui Jasaičiui nepavyko pataikyti iš aikštės krašto paskutinėmis sekundėmis. Kas atakuotų šiandien, jeigu mačo baigtis vėl priklausytų nuo paskutinės atakos?

Daugiau nuotraukų (1)

Kęstutis Rimkus

Sep 5, 2013, 11:46 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 1:26 PM

Iki šiol tai yra vienas baisiausių sapnų – prilygstantis tiems, kuriuose krinti iš lėktuvo pamiršęs parašiutą, lakstai nuogas po „Akropolio” prekybos centrą ar negali išlementi nė žodžio atėjęs į pokalbį dėl naujo darbo, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Rungtynių su Makedonija dieną 2011-ųjų makedoniškas košmaras vėl kyla prieš akis, nors viskas vyko prieš dvejus metus.

Tuomet Europos pirmenybių ketvirtfinalyje Kaune, iki mačo pabaigos likus 5,5 sek., visa Lietuva klūpojo ant kelių ir meldė stebuklo.

Makedonijos komandai pirmaujant 66:65, po Kęstučio Kemzūros paimtos minutės pertraukėlės iš užribio išmestas kamuolys atiteko aikštės krašte stovėjusiam S.Jasaičiui.

Lietuvos rinktinės snaiperis tąsyk nepataikė.

Žinoma, iš kovos dėl medalių Lietuva tada iškrito ne dėl S.Jasaičio metimo.

Prieš tai buvo nerišli ataka, kai makedonai išmušė kamuolį Dariui Songailai iš rankų, prieš tai Vlado Ilijevskis įskraidino tritaškį į lietuvių krepšį, persverdamas rezultatą, o dar anksčiau buvo koks šimtas nelemtų epizodų, dėl kurių mūsų šalies komanda pralaimėjo tas rungtynes.

Be abejo, būtų gerai, kad šiandien antrosiose B grupės rungtynėse Jesenicėse Lietuvos krepšininkai nugalėtų Makedonijos rinktinę įtikinamai, kaip tai lietuviai padarė per kontrolines rungtynes (62:50) Skopjėje prieš tris savaites.

Tačiau jei rungtynių lemtis pakibtų ant plauko, kas atakuotų krepšį?

Lyderio tvirtybės neišmokysi

„Kiekviena komanda turi tokių žaidėjų, kurių lyderio savybės išryškėja rungtynių metu, – po Lietuvos rinktinės pratybų „Pomežakla” arenoje sakė vienas mūsų šalies komandos trenerių Gintaras Krapikas. – Tokie žaidėjai per rungtynes gali pramesti paprastą metimą, bet atėjus svarbiam momentui vėl meta ir pataiko.

To neįmanoma išmokyti. Tokią savybę reikia turėti.

Daug metų toks žaidėjas Lietuvos rinktinėje buvo Šarūnas Jasikevičius.

Dabar, manau, tokie yra Linas Kleiza ir Tomas Delininkaitis. Tokie žaidėjai gali pakeisti rungtynių eigą. Pakilus nuo atsarginių suolo svarbiu momentu jiems ranka nesudrebės – jie mes ir pataikys.”

Trenerio paminėtas T.Delininkaitis irgi pasirengęs imtis iniciatyvos.

„Manau, Lincė (Linas Kleiza. – Red.) tikriausiai būtų pagrindinis pretendentas, – po pratybų Jesenicėse atsakė T.Delininkaitis, paklaustas, kas turėtų mesti per lemiamą ataką. – Nesikuklinsiu pasakęs, kad ir aš pats galėčiau mesti. Man tai būtų tarsi desertas.”

Nesėkmė drąsos neatėmė

Per 12 kontrolinių rungtynių rengiantis Europos čempionatui Lietuvos rinktinė turėjo tik vieną gerą progą parepetuoti lemiamos atakos scenarijų.

Mače su Gruzija lietuviai būtų išvengę pratęsimo, jei paskutinėmis ketvirtojo kėlinio sekundėmis L.Kleiza būtų pabaigęs savo prasiveržimą taikliu metimu.

Tačiau G.Krapikas įsitikinęs, kad L.Kleiza vėl drąsiai imtųsi iniciatyvos, jei reikėtų.

„L.Kleiza ryžtųsi kiekvieną kartą mesti paskutinį metimą, – neabejojo Lietuvos rinktinės trenerio Jono Kazlausko asistentas. – Nors Linas nėra senas krepšininkas, jis jau labai patyręs.

Be to, jis turi svarbių lyderio savybių. Jis nebijo atsakomybės.

Jis ne iš tokių, kurie drebėtų ir sakytų: imk kamuolį tu, nes aš turiu šeimą.

Linas pasirengęs priimti atsakomybę. Jis ims ir mes. Ir tikriausiai pataikys.”

L.Kleiza yra įrodęs, kad nebijo mesti lemiamu metu. 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių pirmosiose rungtynėse Lietuva išplėšė pergalę prieš Argentiną tritaškiu paskutinėmis sekundėmis.

Per pasaulio čempionatą 2010 metais Turkijoje jis pataikė ne vieną sudėtingą metimą sulig kėlinių finaline sirena.

Taiklių baudų metikų daug

Kieno rankose atsidurtų kamuolys, jei varžovai bandytų prasižengti svarbią rungtynių akimirką?

„Centro” Roberto Javtoko tarp pretendentų nebūtų, bet visi kiti Lietuvos rinktinės krepšininkai baudas meta neprastai.

„Ačiū Dievui, mūsų komandoje yra nemažai krepšininkų, kurie taikliai meta baudas, – pabrėžė G.Krapikas. – L.Kleiza, T.Delininkaitis, Renaldas Seibutis, Mantas Kalnietis ir Jonas Mačiulis turbūt baudas meta taikliausiai.

Net ir mūsų aukštaūgiai baudas meta neblogai. Tikriausiai nebus daug situacijų, kad bandytume pakeisti penketą, patraukdami iš aikštės prastai baudas metantį žaidėją.”

„Baudas irgi tikriausiai turėtų mesti Lincė. Jis tokiu momentu būtų labai šaltakraujiškas”, – L.Kleizai teisę mesti svarbius baudų metimus patikėtų T.Delininkaitis.

Gali pataikyti ir iš vidurio

Nelemtas 2011 metų Europos čempionato ketvirtfinalis baigėsi Š.Jasikevičiaus metimu per visą aikštę.

Po to, kai S.Jasaitis prašovė, lietuviai skubiai prasižengė, o makedonas V.Ilijevskis pataikė pirmąją baudą ir tyčia prametė antrąją, buvo likę žaisti vos 0,5 sekundės.

Š.Jasikevičius yra pataikęs stebuklingų metimų per kontrolines rungtynes Ispanijoje, bet tąkart jo „kablys” per visą aikštę aidint sirenai buvo toli tikslo.

Tačiau jei kartais mačas nuslystų iki ribos, kai reikia pataikyti metimą iš aikštės vidurio, Lietuvos rinktinėje atsirastų tai galinčių padaryti vyrų.

Martynas Gecevičius dažniausiai pačiupdavo simbolinį banką, kai Lietuvos rinktinės krepšininkai po treniruotės pasilikdavo salėje ir surengdavo azartišką metimų nuo aikštės vidurio konkursą.

M.Gecevičiui, kuris kartais pataikydavo po kelis tokius tolimus metimus iš eilės, J.Kazlausko galutiniame dvyliktuke vietos neatsirado, tačiau pataikyti iš aikštės vidurio sugeba ne jis vienas.

„Iš vidurio aikštės ir M.Kalnietis, ir R.Seibutis gerai mėto.

L.Kleiza irgi”, – tolimų šūvių meistrus vardijo T.Delininkaitis.

Nors per treniruotes tokiems metimams laiko neskiriama, pasibaigus pratyboms treneriai nedraudžia krepšininkams pasivaržyti.

„Nepatikėsite, bet kartais būna serijų, kai žaidėjai pataiko iš vidurio aikštės po kelis metimus, – pasakojo G.Krapikas. – Per rungtynes tai daugiau sėkmės dalykas.

Tokiu momentu žaidėjas neturi ko prarasti – jis ima ir meta. Spaudimas atakuojant iš taip toli neslegia, nes mažai kas tikisi, kad pataikysi. O jei pramesi – niekas nekaltins.”

Rami galva – svarbiau

Rungtynėms pakibus ant plauko treneriai dažnai turi sukti galvą, kaip pasielgti – atiduoti kamuolį į lyderio rankas ir kitiems keturiems žaidėjams pasitraukti į šalį ar bandyti sužaisti parengtą derinį.

„Visos komandos, tarp jų ir mūsų, paskutinei trumpai atakai yra parengusios trumpų derinių, – sakė G.Krapikas. – Įprastai, jeigu sekundžių lieka vos kelios, geriau veikia trumpas derinys, kuriame kamuolį išmetus iš užribio lieka vos vienas perdavimas ir metimas.

Tai tokie namų darbai, kuriuos paruošus žaidėjas gerai žino, ką daryti ir kada mesti.

Jei laiko yra šiek tiek daugiau, galima palikti krepšininką akis į akį su varžovu, kad jie išsiaiškintų vienas prieš vieną. Tokiu atveju žaidėjas pats turi nuspręsti, kokią ataką kurti.”

Bet kuriuo atveju ne taiklumas, o šaltas protas lemia, ar paskutinis metimas bus sėkmingas.

„Žinoma, reikalui esant daug krepšininkų mestų paskutinį metimą. Jie mestų, bet patys nelabai tikėtų, kad pataikytų, – kalbėjo G.Krapikas. – Drąsa imtis iniciatyvos lemiamu metu tikrai neskirta kiekvienam.

Nesvarbu, apie kokio lygio komandą kalbėtume, kiekvienoje jų narsių žaidėjų yra nedaug.

Paprastai komandoje būna vienas ar du, daugiausia trys krepšininkai, kurie gali imtis atsakomybės.”

T.Delininkaitis irgi mano, kad rungtynėms pasiekus kulminaciją viską lemia charakterio savybės: „Viską lemia tai, kurio nervai tvirčiausi, kurio rankos dreba mažiausiai. Jeigu nerviniesi, tai kaip tą paskutinį metimą pataikysi?

O jei mesi šaltakraujiškai, ramiai – didelė tikimybė, kad kamuolys įkris.”

Makedonijos rinktinės sudėtis

Nr. Krepšininkas Gimė Ūgis Klubas (2013-2014 m. sezoną) EČ*

4 Aleksandaras Kostoskis 1988 188 Skopjės MZT 1

5 Vlado Ilijevskis 1980 187 Zagrebo „Cedevita” 3

6 Darko Sokolovas 1986 190 Kavadarcio „Feni” 3

7 Bo McCalebbas 1985 178 Stambulo „Fenerbahce” 2

8 Vojdanas Stojanovskis 1987 194 Berlyno ALBA 3

9 Damjanas Stojanovskis 1987 193 Skopjės MZT 3

10 Vladimiras Brčkovas 1989 197 Kavadarcio „Feni” 1

11 Todoras Gečevskis 1977 208 Skopjės MZT 4

12 Pero Antičius 1982 210 „Atlanta Hawks” 3

13 Stojanas Džuroskis 1991 202 Luizianos technikos univ. 1

14 Džordžis Čekovskis 1979 202 Skopjės MZT 3

15 Predragas Samardžiskis 1986 215 „Mersin” 3

Tren. Alešas Pipanas 1959 - Liublianos „Olimpija” 4

*kelintame Europos čempionate dalyvauja.

Makedonijos rinktinė šiame amžiuje

Turnyras Vieta Treneris Lyderiai (taškų vidurkis)

EČ 2001 atranka - M.Dokuzovskis V.Stefanovas (21,2), P.Naumoskis (16,7)

EČ 2003 atranka - J.Davitkovas P.Naumoskis (19,3), K.Jonesas (18,4)

EČ 2005 atranka - J.Davitkovas R.Stackas (14,9), M.Kurtovičius (12,7)

EČ 2007 atranka - J.Aršičius V.Stefanovas (19), V.Ilijevskis (16,5)

EČ 2009 atranka - J.Aršičius V.Stefanovas (15), J.Massey (13,5)

EČ 2009 9 J.Aršičius P.Antičius (12,5), J.Massey (12)

EČ 2011 atranka - M.Dokuzovskis B.McCalebbas (23,5), P.Antičius (15,1)

EČ 2011 4 M.Dokuzovskis B.McCalebbas (21,4), P.Antičius (11,6)

OŽ 2012 atranka - M.Lazovskis B.McCalebbas (26,3), V.Ilijevskis (12,3)

Antroji varžovė – Makedonijos rinktinė

Šalis. Makedonijos Respublikos plotas – 25,7 tūkst. kv. km. Gyventojų – 2,06 mln. Sostinė – Skopjė (507 tūkst. gyventojų).

Europos čempionatai. Dalyvauja 4-ąjį kartą. Geriausias rezultatas – 4-oji vieta (2011 m.).

Pasaulio čempionatai ir olimpinės žaidynės. Nedalyvavo nė karto.

Lietuva prieš Makedoniją. Šios komandos žaidė vieninteles oficialias rungtynes. Užpernai Europos čempionato ketvirtfinalyje Lietuva pralaimėjo Makedonijai 65:67 (R.Javtokas 13, D.Songaila 12, M.Kalnietis ir S.Jasaitis po 9/ B.McCalebbas 23, V.Stojanovskis 15, V.Ilijevskis 12).

Permainos. Makedonijos rinktinė žais beveik tos pačios sudėties kaip ir praėjusiame Europos čempionate. Joje pasikeitė tik trys žaidėjai, tačiau du jų praėjusiame turnyre nerungtyniavo nė minutės, o trečias pelnė vos 2 taškus.

Patirtis. T.Gečevskis rungtyniauja ketvirtame Europos čempionate. Jis dalyvavo visuose čempionatuose, į kuriuos pateko Makedonijos rinktinė nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo. V.Ilijevskis ir Dž.Čekovskis taip pat žaidė 1999 m. Europos pirmenybėse, bet jie praleido po vieną čempionatą šiame amžiuje.

Amerikiečiai. Antrame čempionate iš eilės Makedonijai atstovauja natūralizuotas amerikietis B.McCalebbas. Anksčiau šios šalies rinktinėje žaidė kiti JAV krepšininkai: Kenyonas Jonesas, Ryanas Stackas, Mike’as Wilkinsonas, Jeremiah Massey, Marquesas Greenas, Darius Washingtonas.

Treneris. 54 metų slovėnas A.Pipanas šiame čempionate debiutuoja prie Makedonijos rinktinės vairo. Tačiau jis yra patyręs rinktinių treneris ir anksčiau dalyvavo Europos pirmenybėse vadovaudamas Slovėnijos (2005 ir 2007 m.), Lenkijos (2011 m.) rinktinėms. Praėjusį sezoną A.Pipanas treniravo stipriausią Makedonijos klubą Skopjės MZT, o po žemyno pirmenybių grįš į tėvynę ir vadovaus garsiausiai Slovėnijos ekipai Liublianos „Olimpija”.

Nuostoliai. B.Trajkovskis ir M.Simonovskis patyrė traumas treniruočių stovykloje.

Pasirengimas. Makedonai treniruočių stovyklą pradėjo liepos 16 d., bet šeši pagrindiniai žaidėjai atvyko tik liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Pagrindinės sudėties rinktinė žaidė 10 kontrolinių rungtynių ir pasiekė 4 pergales. Rugpjūčio 17 d. kontrolines makedonų ir lietuvių rungtynes Skopjėje laimėjo Lietuvos komanda 62:50 (L.Kleiza 14, J.Mačiulis 11, D.Lavrinovičius 10/ D.Stojanovskis ir P.Samardžiskis po 11, B.McCalebbas 10).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.