- Kaip sekasi grįžus namo iš Kanados?
- Gerai sekasi, malonu grįžt namo, malonu pabūt su artimais žmonėmis. Esu grįžęs jau pusantro mėnesio. Jaučiuosi atsigavęs, viskas tvarkoj, aš jaunas žaidėjas, dar nereikia 4 mėnesių atsigauti.
- Kaip sekėsi sezonas Toronte? Ar jaučiatės gerokai patobulėjęs?
- Kiekvieną kartą, kai išbėgi į aikštelę, išmoksti kažką nauja, kažką sau gauni, tai normalu, tikrai sezonas buvo geras ir komandai, tai dabar viltys sudėtos į kitą sezoną, kad jis nebūtų prastesnis.
- Prieš ką buvo sunkiausia gintis žaidžiant NBA?
- Prieš Nikolą Pekovičių iš „Minnesota Timberwolves“, jis fiziškai labai stiprus žaidėjas, labai gerai sudėtas, tikrai geras žaidėjas.
- Ar žaidžiant kiek kitokį krepšinį NBA nei europietiškas sunku persiorientuoti?
- Yra skirtumas, bet vistiek reikia paimt kamuolį ir įmest į krepšį, yra taisyklių skirtumų, stilius galbūt kitoks, bet krepšinis yra krepšinis.
- Kaip kilo idėja organizuoti krepšinio stovyklą Vilniaus krepšinio mokykloje?
- Kilo mintis, kad tiesiog reikia pradėt veikt, ne tik pačiam, bet ir kažkokį pospyrį duoti vaikams, motyvuoti juos kažkaip. Gal netaps visi profesionaliais krepšininkais, bet kuo labiau spaudi, tuo labiau jie nori tobulėti, nori kažko išmokt ir nori būt žinomi krepšininkai.
- Kaip vertinate vaikų žaidimo lygį tada, kai pats žaidei Vilniaus krepšinio mokykloje ir dabar?
- Lygis auga, nes atsiranda naujos technologijos, nauji treniravimo būdai, gerai apmokyti treneriai, kurie daugiau visko išmano, juk krepšinis nestovi vietoj, auga tiek trenerių, tiek paties krepšinio lygis, nors jis nebuvo prastas ir kai aš žaidžiau šioje mokykloje.
- Koks jausmas sugrįžus į savo mokyklą?
- Teniruotės vykdavo kitoje salėje, bet rungtynes čia žaidėme, jausmas geras, malonu, kad mokykla gražiai susitvarkiusi, ir visi labai gražiai gyvena, aš manau, kad puoselėjama ši mokykla gyvens ilgai ilgai.
- Ar bendraujate, palaikote ryšius su buvusiais žaidėjais, su kuriais lankėte treniruotes šioje mokykloje?
Su kai kuriais bendrauju, nes praleidom kartu tikrai nemažai laiko, tai palaikau ryšį. Susitinkam gatvėje, pasisveikinam. ( – juokiasi)
- Ar švęsite Jonines?
- Ar pasveikinsi Joną? ( – paklausė)
- Ar kitais metais čia sugrįši dar vienai stovyklai?
- Trečia diena paskutinė, bet stovykla eina gera linkme, ir vaikinai išmoko naujovių, ir man tai nauja patirtis, nes dar nebuvau rengęs tokios stovyklos. Treneriai noriai dirba, mato potencialą, mato, kurie žaidėjai galėtų atstovauti šią krepšinio mokyklą. Visiems išėjo į naudą, tad stovykla tikrai bus ir kitais metais, gal net ilgesnė.
- Kaip NBA finalas, už ką sirgote?
- Už „San Antonio Spurs“ sirgau ir pasitvirtino, kas per daug - tas nesveika (šypsosi).
- Ar žmona nepyksta, kad tris dienas tavęs nemato namie?
- Vakare mato (šypsosi). Ką padarysi, reikia kažką aukot kartais. Toks darbas (šypsosi).