D.Motiejūno vardu pavadintoje stovykloje „D-Mo Talent camp“ dalyvauja 37 jaunieji krepšininkai, kurių amžius 14 – 16 metų. Patarimus gabiems auklėtiniams dalina „Lietuvos ryto“ komandos treneris argentinietis Marcelo Nicola, Lietuvos jaunučių iki 16 metų rinktinės treneris Gediminas Petrauskas, kiti žinomi krepšinio specialistai. Trečius metus rengiama stovykla vyks nuo birželio 15 iki 19 dienos. „D-Mo Talent camp“ pasirašė sutartį su NBA, stovykloje su jaunaisiais žaidėjais dirbs ir šios lygos krepšininkas.
– Kada galėsite sportuoti pilnu pajėgumu? Ar yra nors maža galimybė, kad žaisite Europos čempionate?, – žurnalistai pasiteiravo D.Motiejūno.
– Jokių galimybių nėra. Kalbėjau su klubo gydytojais, kurie visuomet palaiko mano siekį atstovauti savo šaliai per tarptautines varžybas. Viena mano koja penktadaliu silpnesnė už kitą. Man kol kas net uždrausta mėtyti į krepšį. „Rockets“ į šią stovyklą atsiuntė daktarą, kuris mano būklę vertina kiekvieną savaitę.
Traumos gijimo procesas gali trukti nuo trijų iki keturių mėnesių. Taigi, dar liko maždaug du mėnesiai. Tai – vienas sunkiausių periodų per mano karjerą, sunku psichologiškai. Negaliu pilnai padėti ir vaikams.
– Linas Kleiza dar neapsisprendė dėl dalyvavimo Lietuvos rinktinėje. Jei jis nevyktų į čempionatą, kas galėtų jį pakeisti?
– Yra daug pajėgių Lietuvos krepšininkų. Nemanau, kad dėl rinktinės komplektacijos iškils problemų.
– Kaip vertinate Šiaurės Amerikos studentų krepšinio lygoje (NCAA) žaidžiantį Domantą Sabonį?
– Mačiau, kaip jis, atstovaudamas Gonzagos universiteto komandai „Bulldogs“, žaidė Hjustone prieš vietos universiteto komandą. Vaikinas darbštus, stengiasi, yra tvirto charakterio. Ir Lietuvoje, ir JAV iš jo daug tikimąsi.
– Kokios, jūsų nuomone, yra žalgiriečio Artūro Gudaičio galimybės NBA?
– Apie jį kalbama gerai, jis turi galimybes būti pašauktas aukštu numeriu. Tačiau numeris nieko nereiškia. Žaidėjas negali pamiršti, kad stipriausioje pasaulio lygoje reikia nuolat kovoti už būvį.
– Kas lėmė jūsų proveržį šio sezono NBA? Esate pripažintas didžiausią pažangą padariusiu krepšininku.
– Nuolatinis darbas. Nenuleidau rankų tada, kai nežaidžiau, stengiausi. Pastangos atsipirko.
Turiu puikius trenerius, klubo medikus, kurie mane kiekvieną spaudžia, verčia nepasiduoti. Hjustono komandos gydytojas padeda psichologiškai, kartu su manimi daro sunkius pratimus, kad galėčiau greičiau pasveikti ir vėl išbėgti į aikštelę.
– Ko „Rockets“ pritrūko NBA Vakarų konferencijos finale, kovojant prieš „Golden State Warriors“?
– Sunku pasakyti. Komanda buvo viena talentingiausių visoje lygoje. Kartais taip nutinka. Pralaimėjoje komandai, kuri yra geresnė šiuo metu už mūsų.
– Kokia dalis vaikų, lankančių jūsų vardu pavadintą stovyklą, gali ryškiai suspindėti krepšinio pasaulyje?
– Šie žaidėjai savo amžiaus grupėje yra vieni geriausių Lietuvoje. Tačiau iš jų greičiausiai gal tik vienas ar du taps profesionaliais krepšininkais. Tokia yra statistika. Bandau parodyti vaikams, kaip reikia siekti aukštesnių rezultatų. Kelias į krepšinio viršūnę yra sudėtingas, reikia įdėti daug darbo, pasiaukojimo.
– Kur praleisite likusią vasaros dalį?
– Po šios stovyklos vyksiu į JAV, kur yra reikalingos gydymo, reabilitacijos priemonės – pavyzdžiui, naudojamos bėgimui. Lietuvoje jų nėra.
