29 metų gynėjas pagaliau sulaukė savosios šlovės valandos. Sako, kad pasiekė aukščiausią karjeros tašką ir tuo abejoti nereikėtų. Geras sezonas Ploješčio „Asesoft“ klube, leidęs pasirašyti sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu“, o tada – ir J.Kazlausko kvietimas.
„To tikrai nesitikėjau, – apie skambutį pasakojo M.Runkauskas. – Buvau palaidojęs viltį, bet treneris kreipėsi dar porą dienų prieš oficialiai paskelbiant tą rimtąjį sąrašą.“
Į rinktinės stovyklą jis pateko per plauką. M.Runkausko pavardės išplėstiniame 25 kandidatų sąraše nebuvo. J.Kazlauskas norėjo krepšininką įtraukti, tačiau galiausiai persigalvojo, nors stebint Marių sudegė ne viena valanda.
Ir kai M.Runkauskas vakarus ramiai leido su šeima ar žvejodamas, ką daryti tiesiog dievina, suskambo telefonas ir pasigirdo kvietimas.
J.Kazlauskas iš sąrašo išbraukė Martyną Gecevičių ir ne savo noru liko be Martyno Pociaus kandidatūros.
Tikrųjų antrųjų numerių sąraše liko Renaldas Seibutis ir Artūras Milaknis. Tikruoju atakuojančiu gynėju M.Runkauską pabrėžtinai vadino ir J.Kazlauskas.
„Treneris mane kvietė kaip atakuojantį gynėją. Galėčiau pažaisti ir įžaidėjo pozicijoje, nes tai dariau Rumunijoje. Bet tvirčiausiai jaučiuosi antrojoje pozicijoje“, – sakė M.Runkauskas.
Jam atšaukti didelių vasaros planų dėl rinktinės neteko. Iš Rumunijos jis jau buvo grįžęs, su šeima pailsėjęs. „Nieko ypatingo neplanavome“, – teigė M.Runkauskas.
Bet J.Kazlausko planas buvo kitoks ir Marius gavo ypatingą progą. Rinktinėje jam nuo pirmų dienų buvo nemažai įtampos. Nauja atmosfera, deriniai, konkurencija. Pats krepšininkas sako, kad pernelyg nesikremta. Kaip ir visi, daro viską, ką gali, o atsirinks treneris.
M.Runkauskas įsitikinęs, kad J.Kazlauskas suklysti negali. Būtent stratego išmintis jam paliko didžiausią įspūdį.
Apie ją, rinktinės atmosferą ir savo įgūdžius M.Runkauskas ir kalbėjo, kai pirmadienį vakarą po sočios vakarienės su visa rinktine prisėdo viešbučio, kuriame apsistojo, vestibiulyje.
– Praėjo lygiai viena naujų įspūdžių kupina savaitė. Kokia ji buvo?
– Viskas gerai. Pradžioje jaudinausi. Buvo įdomu, kaip čia kas bus. Bet diena ėjo po dienos ir apsipratau. To ir reikėjo. Atmosfera čia puiki. Senbuviai daug padeda, tad lengviau apsiprasti. Nejaučiau jokios baimės. Nesitikėjau kažko blogo. Man buvo įdomu sužinoti, kaip kažkas vyksta.
– Ar buvo kas nustebino?
– Atmosfera. Jokio spaudimo, visi gerai jaučiasi. Kol nėra oficialių rungtynių visi yra geros nuotaikos.
– Ar sunkios fizinio pasirengimo treniruotės?
– Viskas labai su protu. Turi būti sunkumo, bet viskas pamatuota. Treneriai nuolat klausia, kaip jaučiamės. Treniruotės tikrai labai įdomios.
Tokių nelabai buvau matęs, todėl įdomu, bet jos nėra ir kankinančios.
– Ar jau žinote derinius?
– Pradėjome apie tai kalbėti. Pradžiai prisiminėme praėjusių metų derinius. Aš jų nežinojau. Senbuviams naujovių nebuvo. Judame į priekį.
– Ar labai skiriasi nuo to, kas vyko Rumunijoje?
– Tikrai skiriasi. J.Kazlauskas yra aukštesnio lygio treneris. Geriausias Lietuvoje. Rumunijoje žaidimas buvo paprastesnis, o čia daugiau derinių. Be to, dar tik pradžia. Manau, kad bus dar daugiau derinių. Tai pirmas kartas, kada su juo susidūriau. Įspūdį paliko, nes jis – protingas ir išsilavinęs.
– Kurioje pozicijoje jus mato J.Kazlauskas?
– Dar nežinau. Mane kvietė, kaip atakuojantį gynėją. Jeigu reikės kažkiek pabūti įžaidėju, esu pasirengęs. Stebuklų iš manęs nebus, bet galiu suteikti pagalbos.
– Kokiose pozicijose esate žaidęs per savo karjerą?
– Marijampolės „Sūduvoje“ buvau pagrindiniu įžaidėju. Po Marijampolės buvau atakuojančiu gynėju. O pernai Rumunijoje nemažai laiko teko vėl būti įžaidėju.
– Ir koks įžaidėjas buvote?
– Nėra taip, kad man būtina mesti taškus. Pataikyti visada malonu, bet smagu ir gražų rezultatyvų perdavimą atlikti.
– O kur jaučiatės tvirčiausiai?
– Atakuojančio gynėjo vietoje.
– Čia praktiškai užtikrintą vietą turi R.Seibutis. Jums teks tada pasistumdyti su Artūru Milakniu ar Roku Giedraičiu. Kaip vertinate kolegas-oponentus?
– Abu aukšto lygio. Manau, kad visi geri žaidėjai. Jeigu kviečia į rinktinę, tai turi gerai žaisti. Pažiūrėsime, kaip bus. Tam ir buvome pakviesti, kad konkuruotume ir būtų išrinktas geriausias.
- O koks atakuojantis gynėjas esate? Palaikote kamuolį ar mėgstate greitas atakas? Tritaškiai ar veržimasis?
– Man visada labiau patiko greitesnis žaidimas. Kuo daugiau judesio, tuo geriau. Visą gyvenimą man sakė, kad esu ne koks gynėjas, tad šioje vietoje jau sunkiau. Stengiuosi apsiginti, bet labiau mėgstu bėgti į priekį. Man patinka veržtis, bet labiausiai – tolimi metimai.
- Rinktinėje labai svarbus žaidimas du prieš du. Kaip jums sekasi čia?
– Pernai Rumunijoje labai akcentavo du prieš du. Tikrai dažnai tai naudojame. Esu patobulėjęs. Treneriai yra sakę, kad sezono pabaigoje jau gerai sekėsi. O kaip bus čia – pažiūrėsime.
– J.Kazlauskas kalbėjo apie atsirandančią trintį, nes susirinko, daugiau ar mažiau, klubų lyderiai. Dažnai tenka nuleisti galvą?
– Per daug nieko ir nesakai. Klausai ir darai tai, ką sako treneris. Tai geriausias dalykas. Išklausai ir darai.
– Daug bendraujate su būsimais kolegomis „Lietuvos ryto“ klube?
– Taip. Bet visi bendraujame praktiškai vienodai. Nėra taip, kad būtų atskirų ratų. Visi stengiasi bent kažkiek pakalbėti su visais.
– Ar dabar esate aukščiausiame taške per karjerą?
– Be abejonės. Sulaukiau dėmesio iš Lietuvos grandų, tada – rinktinės.
