Abu broliai yra nutarę, kad ant kūnų įamžins geriausius Lietuvos krepšininkus ir šalies krepšinio įvykius – nuo pergalių 1937-ųjų čempionate iki žinomų mūsų žaidėjų atvaizdų bei parašų.
„Tatuiruotę pasidarėme Rygoje pas gerą pažįstamą – jis ne kartą mums padėjo. Pinigų už šį darbą jis neima – jam taip pat malonu kurti Lietuvos krepšinio istoriją“, – teigė Normundas Macis.
Jis tikino, kad portretus ištatuiruoti ant kūnų ypač sunku ir ne visada sekasi pataikyti su emocijomis ar panašumu.
„Keista, bet labai skausmingai darė tą Donato tatuiruotę. Labai skaudėjo. Gal todėl, kad mes su broliu labai išgyvename dėl Donato traumos, linkime jam kuo greičiau grįžti į aikštę“, – kalbėjo vienas iš garsesnių šalies rinktinės sirgalių.
Su beveik visais Lietuvos krepšininkais draugaujantys N. ir N. Maciai nufotografavo naujus kūrinius ir išsiuntė juos elektroniniu paštu krepšininkams.
Iškart atsiliepęs D.Motiejūnas pasidžiaugė tatuiruote ir parašė, kad ji yra „super“.
„Donatas liko patenkintas tuo vaizdu, kurį pamatė“, – juokėsi Normundas. Kol kas neaišku, ar vaizdelis patiko Žydrūnui Ilgauskui.
Jau kitą savaitę brolių N. ir N. Macių kelias drieksis į Vilnių ir Kauną. Sostinėje broliai susitiks su suinteresuotais žmonėmis dėl savo įkurto „Braliukų“ fondo veiklos, o Kaune turėtų pasimatyti su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos atstovais, kuriems turėtų įteikti pirmąją simbolinį įnašą.
Per šiuos ar kitus metus turėtų būti baigta sena brolių istorija – Madrido „Real“ klubo žaidėjo Rudy Fernandezo sumušimas, Eurolygos skirta 25 tūkst. eurų bauda Kauno „Žalgiriui“ ir brolių noras grąžinti šią skolą kauniečių ekipai. Už krepšininko sumušimą broliai visam gyvenimui yra neįleidžiami į Eurolygos turnyro ir Europos taurės mačus.
„Įkūrėme fondą ir puoselėjame projektą „Braliukai“ – „Rokiškio sūris“ prisideda, „Kauno alus“... Bet, tiesa sakant, sunku rinkti lėšas. Tačiau mes padarysime, ką numatę. Mes atiduosime skolą. Jei viskas labai gerai eitųsi, būtume grąžinę kur kas anksčiau. Mes bandome uždirbti, apmokėti tą baudą ir būtinai tai padarysime, nors mums iš šalies žmonės sako, kad galime ir neatiduoti pinigų. Bet mes mylime „Žalgirį“, mylime „Lietuvos rytą“. Garbės reikalas atiduoti skolą – manau, gal iki Naujųjų pasiseks“, – kalbėjo N.Macius.
N.Macis taip pat papasakojo, kad kalbėjosi dėl skolos grąžinimo su „Žalgirio“ vadovu Pauliumi Motiejnūnu ir šis tikinęs, kad 25 tūkstančiai – jam labai reikalinga suma.
„P.Motiejūnas, žinoma, kad nori gauti tuos pinigus. Jis pasakė: broliukai, mums labai reikia tų pinigų. Ne mūsų reikalas žinoti, kiek klubas skolingas žaidėjams... Darysime didelį darbą, kad sugebėtume grąžinti skolą“, – aiškino N.Macis.
