Jeigu kas nors mano, kad skrydžiai lėktuvu yra vienas malonumas, tikrai persigalvotų, atsidūrę Kauno „Atleto“ žaidėjų ir trenerių vietoje.
Žaisti R.Saportos taurės turnyro rungtynių į Bulgarijos miestą Varną „Atletas“ skrido užsakomuoju reisu nedideliu čekų gamybos 15 vietų lėktuvu L-410, kurį išnuomojo viena Kauno uždaroji akcinė bendrovė.
Šis lėktuvas gali skristi tik 3400 metrų aukštyje, nes aukščiau orlaivyje pradeda trūkti deguonies. Be nutūpimo lėktuvas gali įveikti tik tūkstantį kilometrų.
„Diaugiau šituo lėktuvu aš niekur neskrisiu. Tegul pats vienas sau skraido“, – teigė „Atleto“ gynėjas Egidijus Kavoliūnas.
Skrendant į Bulgariją nebuvo gautas leidimas kirsti Rumunijos oro erdvę. Lėktuvo ekipažas buvo priverstas keisti kursą, o dėl to teko gerokai padidinti skridimo aukštį.
Pradėjus trūkti deguonies, krepšininkus ėmė pykinti, skaudėti galvas. E.Kavoliūnui netgi prireikė deguonies kaukės.
„Organizmo būklė tampa nenusakoma. Pykina, purto šaltis, tačiau galva prakaituoja. Kojoms ypač šalta“, – pasakojo E.Kavoliūnas.
Iki pirmojo nusileidimo Košicėje (Slovakija) „Atletas“ skrido dvi valandas. Iš Košicės pakilo po penkių valandų ir iki Varnos keliavo dar trejetą valandų.
Į žemas sėdynes netilpęs 211 cm ūgio Nikita Morgunovas bandė gelbėtis atsigulęs ant tako tarp kėdžių. Pasekmės liūdnos – krepšininkas peršalo. Vėliau susirgo treneris Rimantas Grigas, žaidėjai Tomas Rimkus ir Vaidas Stiga.
Kaip tokius skrydžius išlaiko lėktuvo pilotai? Pasak E.Kavoliūno, jie jau įprato – skrenda nesidairydami ir nekalbėdami.
Šiuo lėktuvu 1998-aisiais yra skridusi ir „Žemaitijos lokių“ ekipa, tad iš ten į „Atletą“ persikėlusiam vidurio puolėjui Giedriui Aidiečiui tokia kelionė nebuvo naujiena. Jis įspėjo komandos draugus, jog skaudės galvas. Tačiau kad būklė bus tokia tragiška, niekas nenumatė.
„Atletui“ skraidyti ypač nesiseka. Prieš sunkią išvyką į Varną komanda gerokai vargo ir keliaudama žaisti į Polzelą (Slovėnija).
Pakeliui iš Polzelos į Vilnių kauniečiai 10 valandų laukė lėktuvo Frankfurto prie Maino oro uoste.
