A. Sabonio kelionė į Ameriką – tarsi efektingas trileris (I)

Prieš istorinę 1995-ųjų lapkričio 3-iąją Portlando „Trail Blazers“ sirgaliams rūpėjo vienintelis dalykas: ar trisdešimtmetis A.Sabonis iš tiesų toks stebuklingas, kaip kalbėta ilgus derybų su sovietais, o po to ir su pačiu krepšininku metus?

Nors ir patyręs, bet naujokas Amerikoje, A.Sabonis prieš savo pirmąjį mačą su „Vancouver Grizzlies“ spaudos konferencijoje neslėpė jaudulio, kai ispaniškai atsakinėjo į JAV žurnalistų klausimus apie NBA sezono pradžią.

„Negaliu sulaukti“, – sakė lietuvis, istorinę sutartį su „Trail Blazers“ klubu pasirašęs 1995-ųjų rugsėjo 30-ąją.

Nekantravo ir Portlandas. Kai A.Sabonis pagaliau pasirodė ant „Rose Garden“ arenos parketo apšilti, 21 tūkstantis tribūnose sekė kiekvieną garsiojo naujoko judesį.

Pirmasis įspūdis: šis vyrukas – milžinas.

Antrasis įspūdis? „Jis juda taip lėtai todėl, kad tai apšilimas, juk taip?“ – tai, ką matė, aprašinėjo žurnalistas Dave’as Deckardas.

Tuo metu A.Sabonio legenda Amerikoje buvo taip išgarsinta, kad kai kurie sporto apžvalgininkai ir sirgaliai tikėjosi kiekvieną vakarą tapti žengimo į dangų liudininkais.

Bet lėtumas buvo apie pusantro šimto kilogramų sveriančio ir į ketvirtą dešimtį įkopusio A.Sabonio žaidimo dalis.

„Jo metimas yra tarsi snaiperio, akys – įžaidėjo, o kūnas – Herkulio. Bet, deja, mobilumas – kaip statulos“, – prieš A.Sabonio pirmąsias rungtynes NBA rašė „New York Times“.

Ir vis dėlto sopantis kūnas netrukdė garsiajam europiečiui savo didžiulėmis rankomis mėtyti tritaškių, siurbti atšokusių kamuolių, dalinti nenuspėjamų perdavimų.

Pirmajame savo mače NBA A.Sabonis žaidė starto penkete, aikštėje praleido 25 minutes, pelnė 10 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

Tačiau tas istorinis vakaras komandai baigėsi liūdnokai – „Trail Blazers“ pralaimėjo „Vancouver Grizzlies“ ekipai.

Amerika greitai įsimylėjo mėlynakį milžiną iš Lietuvos. Taupant jo kojas aikštėje krepšininkas praleisdavo po 20–25 minutes, bet suspėdavo atidirbti.

Be to, A.Sabonis staigiai pavergė žmonių širdis savo trumpais, bet taikliais teiginiais.

Kai po vienos pirmųjų treniruočių Portlande A.Sabonis priėjo prie būrio žurnalistų prakaituodamas tarsi Niagaros krioklys, amerikiečiai jam pasiūlė vandens. Arvydas šmaikščiai atkirto: „Man alaus.“

Jis galėjo sau leisti juokauti: nors NBA lygoje puolėjas buvo naujokas, jo vardą jau žinojo visas pasaulis.

„New York Times“ žurnalistas Tomas Friendas pasakojo amerikiečiams, kad A.Sabonį užaugino tėvas siuvėjas ir motina buhalterė, bet ūgį krepšininkui lėmė senelio genai.

Dvimetrinio senelio, kuris niekada nežaidė krepšinio.

„Jis žaidė pokerį“, – mirktelėjo A.Sabonis.

„Na, tai ir paaiškina Arvydo rankų miklumą“, – šypsojosi „Trail Blazers“ prezidentas Bobas Whitsittas.

A.Sabonio juvelyriniai perdavimai buvo apdainuoti ir aprašyti dar iki jo atvykimo už Atlanto.

Jau pirmoje treniruotėje Portlande lietuvis pradėjo dalinti tokius perdavimus, apie kokius kiti NBA „centrai“ net nesapnavo.

To meto „Trail Blazers“ treneris P.J.Carlesimo iki šiol visiems pasakoja, kaip žaidėjai aiktelėjo pirmą kartą A.Saboniui iškišus kamuolį iš už nugaros.

O komandos draugas Briantas Grantas įsiminė savo pirmąjį pokalbį su lietuviu: „Pirmus tris mėnesius maniau, kad jis nemoka angliškai, nes man nepasakė nė žodžio. Bet po kelių rungtynių, kai jis pagavo kamuolį, permetė pro kažkieno galvą, prakišo tarp kažkieno kojų, tada tarp savo kojų ir man į rankas, aš įdėjau į krepšį.

Jis pagaliau man ištarė pirmąjį žodį: „Ar tu OK?“ Pasakiau: „Aš OK, Sabai.“ Pagaliau supratau, kad jis moka angliškai.“

Aukštaūgis iškart tapo kone geriausiu komandos tritaškininku, varžovų metimus blokuodavo vos pasistiebęs ir jau ikisezoninėse rungtynėse keturis kartus surinko dvigubą dviženklį.

„Jo metimas yra toks švelnus, kaip „Stoličnaja“ degtinė“, – rašė žurnalas „Sports Illustrated“.

„Jis žaidė neįtikėtinai, nors tada jo sugebėjimai jau turėjo būti nublankę. Bet A.Sabonis buvo geriausiai kamuolį dalijantis „centras“, kokį gyvenime esu matęs.

Gaila, kad jis negalėjo atvykti į NBA 10 metų anksčiau. Su juo „Trail Blazers“ turbūt būtų laimėjęs aukso žiedus“, – įsitikinęs buvęs A.Sabonio komandos draugas Damonas Stoudamire’as.

Pirmąjį NBA sezoną A.Sabonis rinko vidutiniškai 14,5 taško ir atkovojo 8,1 kamuolio.

O savo geriausią sezoną 1997–1998 metais lietuvis vidutiniškai pelnydavo 16 taškų, atkovodavo 10 kamuolių, atlikdavo 3 rezultatyvius perdavimus ir blokuodavo 1,1 varžovų metimo.

Jei tai senuko žaidimas ant vienos kojos, kaip šis krepšininkas būtų atrodęs NBA iki traumų?

Pasakojimai apie A.Sabonio žaidimą prieš tai, kai trūko Achilo sausgyslės, nuolat kaitino JAV sirgalių vaizduotę.

„Atsimenu, kažkur Europoje mačiau Sabą žaidžiantį dar tada, kai jam buvo 19 ar 20 metų. Tuomet pasakiau, kad geriausias vidurio puolėjas pasaulyje po Kareemo Abdul-Jabaaro ir Billo Waltono yra jaunas vaikinas iš Lietuvos“, – prisimena buvęs „Trail Blazers“ treneris Mike’as Dunleavy.

NBA legenda B.Waltonas Amerikai tiesiai šviesiai pareiškė, kad A.Sabonis yra Larry Birdas aukštaūgio kūne.

Pats A.Sabonis nemėgsta visokių tokių palyginimų, bet jie negalėjo nepatikti.

Prieš dvidešimt metų jis net nebandė ginčytis, kad NBA žaidimas buvo visa galva aukštesnis už Europos krepšinį.

A.Sabonis neslėpė, kad kai per televizorių pirmą kartą pamatė NBA rungtynes, įspūdis buvo neapsakomas.

Tuo metu jis buvo ką tik prabudęs iš pogulio.

„Kai mano draugas mane pažadino, atrodė, kad televizoriuje kas nors sugedo, nes transliacija vyko pagreitintai. Tik po to supratau, kad niekas nepagreitinta.

Man buvo sunku patikėti, kokiu greičiu vyko krepšinio rungtynės“, – kaip visada su humoru pasakojo A.Sabonis.