Portalas lrytas.lt pateikia trečiąją straipsnio apie A.Sabonio kelionę į Ameriką dalį.
Virvė amerikiečiams pakarti
Iš tiesų Portlande vyko juodas darbas – pastatyti lietuvį ant jo klibančių kojų.
O tai sulaukė ir labai aršios kritikos iš kai kurių JAV krepšinio asmenybių.
JAV olimpinės rinktinės treneris Johnas Thompsonas, kuris ruošėsi Seulo kovoms, apkaltino „Trail Blazers“ išdavyste.
„Kapitalistai duoda komunistams virvę, kuria jie mus gali pakarti. Man asmeniškai atrodo, kad esame išnaudojami. Jie mūsų tiesioginiai varžovai. Ruošti A.Sabonį žaisti prieš mus tiesiog neteisinga“, – Portlando laikraštyje „Oregonian“ tuomet piktinosi J.Thompsonas.
Kaip į tai reagavo NBA komisaras Davidas Sternas?
Jis kone krizendamas atšovė: „J.Thompsonas yra puikus treneris, bet džiaugiuosi, kad jis nėra mūsų valstybės sekretorius.“
Portlando komandos gydytojas Robertas Cookas, kuris daugiausia rūpinosi A.Sabonio sveikata, turėjo savo paaiškinimą: „Aš dirbau medikų būryje Vietnamo kare. Aš gydžiau sužeistus Vietkongo narius. Niekada neatsakyčiau gydymo jokiam žmogui.“
Vietoj operacijos – į Ispaniją
Seule amerikiečiai tenkinosi bronza, o A.Sabonis tapo olimpiniu čempionu, taip patvirtinęs niūrias JAV trenerio prognozes.
Traumų padarinius krepšininkas jautė kiekvieną dieną, bet vis tiek dominavo aikštėje.
Po metų prasidėjus atgimimui kelias į NBA A.Saboniui pagaliau tapo laisvas, bet jis ten nebeskubėjo.
Puolėją pradėjo kamuoti kelio trauma, vėliau ir kirkšnies, o „Trail Blazers“ gydytojai rekomendavo operuoti skilusį dešinės pėdos laivakaulį. Tai būtų reiškę dar pusę metų reabilitacijos.
Bet A.Sabonis patraukė į Ispaniją, 1989-aisiais pasirašė sutartį su Valjadolido klubu, o po trejų metų perėjo į Madrido „Real“.
Nors nebe toks kaip prieš traumas, A.Sabonis sugebėjo karaliauti Ispanijoje, dukart tapo naudingiausiu lygos žaidėju, o 1995-aisiais užkariavo ir Eurolygą.
Tik tada, kai Europoje jam tikrai nebebuvo ką įrodinėti, A.Sabonis ištarė ilgai lauktas tris raides: NBA.
„Dabar, kaip sako medžiotojai, liko paskutinis šovinukas – arba pataikai, arba ne. Tiesa, yra dar ir kitas variantas – galima visai nešauti, tačiau aš nusprendžiau, kad reikia pamėginti. O kas bus tenai – pamatysime“, – prieš pasirašydamas sutartį su „Trail Blazers“ dienraščiui „Lietuvos rytas“ kalbėjo A.Sabonis.
Jis surengė spaudos konferenciją Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione ir čia paskelbė pasauliui apie savo sprendimą.
„Kaip ir visi, aš noriu žaisti NBA. Mano šeima to taip pat nori. Jei pasakysiu „ne“ dabar, „Trail Blazers“ pasakys: „Užteks“, – pareiškė trisdešimtmetis A.Sabonis ir iškeliavo už Atlanto.
Apmokėjo visą sąskaitą
Dabar B.Buckwalterio kabinete namuose Portlando priemiestyje kabo milžiniška – maždaug trijų metrų aukščio nuotrauka, kurioje jis su žmona ir A.Saboniu šypsosi prieš objektyvą Madride, kur buvo pasirašyta istorinė sutartis.
„Tai buvo didis momentas“, – „Lietuvos rytui“ sakė B.Buckwalteris.
A.Sabonis su „Trail Blazers“ pasirašė 5 metų beveik 12 mln. dolerių sutartį, o klubo prezidentas Bobas Whitsittas patenkintas šypsojosi: „Mes jį gaudėme taip ilgai, kad visiems atrodo, jog A.Saboniui jau keturiasdešimt metų.“
Atšvęsti sutarties A.Sabonis pakvietė B.Whitsittą ir jo žmoną vakarienės į restoraną. Amerikietis iki šiol jos negali pamiršti.
„Tai buvo tipiška ispaniška vakarienė su keturiais tūkstančiais patiekalų. Per mano aštuoniolika darbo NBA metų nė vienas žaidėjas nėra nupirkęs net kramtomosios gumos pakelio.
Kai gavome sąskaitą, tiesiau į ją ranką, o A.Sabonis ją pačiupęs tarė: „Vaišinu.“ Pabandžiau išsivaduoti, bet mano ranka buvo tvirtai laikoma ir negalėjo pajudėti“, – pasakojo B.Whitsittas.
Septyni A.Sabonio sezonai „Trail Blazers“
1995–1996 m. – 73 rungtynės (21 starto penkete) – 23,8 min., 14,5 tšk., 8,1 atk. kam., 1,8 rez. perd.
1996–1997 m. – 69 rungtynės (68) – 25,5 min., 13,4 tšk., 7,9 atk. kam., 2,1 rez. perd.
1997–1998 m. – 73 rungtynės (73) – 32 min., 16 tšk., 10 atk. kam., 3 rez. perd.
1998–1999 m. – 50 rungtynių (48) – 27 min., 12,1 tšk., 7,9 atk. kam., 2,4 rez. perd.
1999–2000 m. – 66 rungtynės (61) – 25,6 min., 11,8 tšk., 7,8 atk. kam., 1,8 rez. perd.
2000–2001 m. – 61 rungtynės (42) – 21,3 min., 10,1 tšk., 5,4 atk. kam., 1,5 rez. perd.
2002–2003 m. – 78 rungtynės (1) – 15,5 min., 6,1 tšk., 4,3 atk. kam., 1,8 rez. perd.
Iš viso reguliariajame sezone – 470 rungtynių (314), 24,2 min., 12 tšk., 7,3 atk. kam., 2,1 rez. perd.
Atkrintamosiose varžybose – 51 rungtynės (46) – 28,8 min., 12,1 tšk., 7,4 atk. kam., 1,9 rez. perd.
Portlandas nepamiršo
Legendų apie mūsų legendą Amerikoje galima prisiklausyti tiek, kad užtektų keliems biografijos tomams.
Tik pačiam A.Saboniui dažnai atrodo, kad viskas yra per daug sureikšminama. Net kai 2011-aisiais lietuvio vardas buvo įtrauktas į NBA Šlovės muziejų, A.Sabonis kuklinosi.
„Kalbėjomės iš karto po to, kai jis buvo išrinktas į Šlovės muziejų, ir jo reakcija buvo tipiška Sabui. Jis pasakė: „Ką aš padariau, kad to nusipelnyčiau? Nežinau“, – pasakojo „Trail Blazers“ fizinio rengimo treneris Jay Jensenas, daug metų dirbęs su lietuviu. – Jis yra labai kuklus vyrukas, bet jaučiasi tikrai pagerbtas.“
Kai A.Sabonis užsuko į Portlandą praėjus aštuoneriems metams nuo paskutinių rungtynių NBA, pamatyti Lietuvos milžino į miesto aikštę susirinko pustrečio tūkstančio žmonių.
Jie išsitraukė senus marškinėlius su Sabonio pavarde, nusipiešė plakatus, sveikinančius milžiną, ir vis skandavo: „Sabas, Sabas“.
Buvęs krepšininkas atrodė negalintis patikėti tokiu dėmesiu. „Noriu padėkoti, kad mane prisimenate. Jaučiuosi taip, tarsi niekada net nebūčiau išvykęs“, – Portlande sakė A.Sabonis, kurio Amerika niekada nepamirš.
Dar ilgai jis bus žmogus, kurio pavardę ne tik amerikiečiai pasako pirmiausia, kai išgirsta žodį „Lietuva“.
