Europos taurės turnyre sostinės „Lietuvos ryto“ krepšininkai trečiadienį patyrė dar vieną nokdauną – jau ketvirtąjį tarptautiniame turnyre. Vilniečiai, dar prieš šį mačą kalti prie kryžiaus dėl blankaus žaidimo, nesugebėjo reabilituotis prieš savo sirgalius ir ekipos vadovus – pralaimėjo niekuo neišsiskiriančiai Salonikų PAOK 76:81 ir nugrimzdo į Europos taurės turnyro E grupės dugną.
Jau tapo įprasta, kad po tokių nesėkmių klubo strategas argentinietis Marcelo Nicola karčių žodžių pliūpsnius skyrė žaidimo drausmės nesilaikantiems krepšininkams.
„Yra tokių, kurie vis ieško pasiteisinimų. Esą kažkas kitas padarė klaidą, bet jie nesupranta, kad nepadaro to, ką reikia, – teigė trečiadienį Salonikuose M.Nicola. – Kai kurie vyrukai tiesiog negali kai ko padaryti, kitiems nepavyksta, o dar kiti tiesiog savanaudiški. Pralaimėjimas – ne mano kaltė.“
„Mums lyg ir viskas aišku. Yra sistema, pagal kurią žaidžiame, yra deriniai, prieš varžybas sudėliojami akcentai, ką turime daryti. Bet… Net nesuprantu ir neįsivaizduoju, kas ir kaip čia atsitinka“, – situaciją komentavo vienas labiausiai patyrusių „Lietuvos ryto“ žaidėjų Kšištofas Lavrinovičius.
„Kodėl reikia skųstis žaidėjais? Pagal sudėtį Vilniaus ekipa tikrai atrodo gerai – turi patyrusių krepšininkų, labai rimtą jaunimą, rinktinės narių. Kodėl Kauno „Žalgiris“ nesiskundžia krepšininkais?“ – retoriškai klausė S.Jovaiša.
Krepšinio specialisto manymu, didelė sostinės komandos bėda – nemokėjimas išnaudoti krepšininkų ir trenerio M.Nicolos keliama panika.
„Teisingiau – ne panika, o baimė. Tik pasižiūrėkite – kai tik komanda staiga pradeda pralošti, argentiniečio veidas tampa toks, kad galima vaikus gąsdinti. Iškart prasideda neužtikrinti keitimai, o veido išraiškos vertos siaubo filmų. Taip negalima, tokiu būdu jis sujaukia savo ekipos žaidimą, o ne varžovų. Ypač daug bėdų M.Nicola turi vadovaudamas žaidėjams mačo pabaigoje... Vieną dalyką „Lietuvos rytas“ turi gana neblogą – treneris išmokė krepšininkus imtis spaudimo varžovų aikštės pusėje. Jis pasiteisina, bet to neužtenka norint mobilizuoti komandą“, – dėstė savo mintis Seimo narys.
Krepšininkams jis neturi pretenzijų ir tvirtina, kad posakis „Laimi komanda, pralaimi treneris“ šiuo atveju yra auksinis.
„Kuo kalti krepšininkai, jei tu nesugebi perteikti savo koncepcijos, požiūrio į rungtynes? Mačiau visas „Lietuvos ryto“ rungtynes ir negaliu pasakyti, kad žaidėjai puikiai suvokė, ką reikia daryti vienu ar kitu momentu, koks yra akistatos planas. Jei jis ir būdavo, tai tikrai nevykęs, neįdomus“, – kalbėjo praeityje ne vieną komandą treniravęs S.Jovaiša.
Kaltinti Vilniaus stratego nebuvo linkęs buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris, prieš ketverius metus Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas ėjęs Vladas Garastas.
„Pirmiausia, kad galėtum palaikyti vieną ar kitą pusę, turi pamatyti treniruočių procesą. Bepigu pasižiūrėjus per televizorių kaltinti trenerį – pralaimėjai ir viskas su tavimi baigta. Nežinau, ar per treniruotes kalbama apie taktiką, strategiją, o galiausiai ar kas yra nustatęs žaidėjų techninį ir fizinį pasirengimą. Apie ką galime šnekėti, jei vieno ar kito darbo krepšininkas negali atlikti, nes jis to atlikti iš esmės negali. Atėjęs į komandą treneris yra pasmerktas padaryti klaidų, tačiau privalo iš jų mokytis. Nė viena pusė, mano galva, nesimoko iš to, kas vadinama nesėkme“, – aiškino garsus treneris.
V.Garastas konstatavo, kad M.Nicola nėra tas specialistas, kuris gali aprėpti tokį pajėgų klubą kaip „Lietuvos rytas“.
„Kiekvienas rimtą klubą treniruojantis strategas turi savo biografiją – pergalių, komandų, čempionatų. Tuomet po kurio laiko atsiranda ir savitas braižas, o ne agentų sugalvotas reklaminis braižas, kurio treneris neturi“, – kalbėjo V.Garastas.
Kita vertus, dėl nesėkmių jis akmenį metė ir į „Lietuvos ryto“ žaidėjų daržą.
„Suprantu vieno: komanda trečiadienio rungtynėse metė tik 6 baudas – tai aiškiai leidžia suprasti, kad ekipa nėra agresyvi puolime. Kas kaltas – nežinau. Mano laikais susėsdavome su krepšininkais, aptardavome rungtynių planą, derinius, kuriuos naudosime. Jei krepšininkai nori vieno ar kito derinio, vadinasi, jie supranta, apie ką kalbama, kaip viskas turi atrodyti. Ir po to visokie „aš dabar nesu geros sportinėje formos“ – netoleruojami. Tu profesionalas, supranti, ką darai, už ką gauni pinigus, ir visada privalai būti geros sportinės formos. Prieš sezoną „Lietuvos rytas“ žaidė mano vardo turnyre ir atrodė šauniai – kaip sviestu patepta viskas buvo. Kas dabar atsitiko, nežinau, bet jei žaidėjas nepataiko, tai jau ne trenerio kaltė“. – aiškino V.Garastas.
Apie galimus pokyčius „Lietuvos ryto“ ekipoje abu pašnekovai kalbėjo atsargiai, tikindami, kad tai tik klubo vadovų reikalas.
„Palinkėčiau „Lietuvos ryto“ treneriui, jei jis dirbs ir toliau, ieškoti netradicinių sprendimų – visus tradicinius jis jau darė. Gal kepurinę sušoka žaidėjams, gal savo veido išraiška pagąsdina varžovų trenerius, o ne savo krepšininkus... Žodžiu, ką nors daryti reikia, nes esu patriotas ir man labai svarbu, kad Lietuvos komandos sėkmingai žaistų tarptautinėje arenoje“, – su sarkazmo gaidele pokalbį baigė S.Jovaiša.
