Kauno krepšininkai, greičiausiai, matė, kaip likus grumtis kelias minutes, sirgaliai kilo iš savo vietų ir ėjo išėjimo link – jie nenorėjo matyti taip beviltiškai pralaiminčios savo ekipos.
Europos turnyruose „Žalgiris“ ir CSKA susitiko jau 16 kartų, bet kauniečiai laimėjo tik vienerias rungtynes – pirmąsias, vykusias prieš 16 metų.
2000 metų sausį dar FIBA rengto Eurolygos turnyro antrajame etape „Žalgiris“ namie laimėjo pirmąsias tarpusavio rungtynes 84:76. Tačiau po keturių savaičių CSKA atsirevanšavo Maskvoje 76:64, o paskui laimėjo visas 14 rungtynių šiuolaikinėje Eurolygoje.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje Kauno ir Maskvos komandos žaidė ketverias rungtynes Vieningoje lygoje. Joje „Žalgiris“ pasiekė tris pergales. Pastarąjį kartą kauniečiai laimėjo 2013 metų vasarį Maskvoje rezultatu 74:68.
„Kažko trūko. Ko? Nežinau. Jie viską sumetė – mes negalime sau leisti tokiai rimtai ekipai kelis kartus iš eilės atakuoti krepšį. O jie ir ne porą kartų tai darė atsikovodami kamuolį. To daryti negalima buvo. Jiems reikėjo tik kelių atkovotų kamuolių, kelių mūsų klaidų ir viskas – pasivyti tokią komandą yra sunku“, – aiškino R.Seibutis.
- Ko būtent „Žalgiriui“ pritrūko?
– Gal ir ryžtingumo. Po to varžovas pradėjo ir provokuoti mus, matydamas mūsų neryžtingumą...
– Gal komanda perdegė – norėjo geriau, o atsitiko kaip visada?
– Kaip pasakyti... Norėjosi gerai sužaisti. Jie išmušė mus iš vėžių. O kai susikrovė skirtumą, sunku prieš tokią ekipą bandyti atsilošti. Norėjosi, kad bent mūsų pastangos būtų matomos. Bet ir tai... Prastai mes atrodėme, prastai...
- Po tokių pralaimėjimų išlieka tam tikros psichologinės problemos?
– Stengiesi apie tai negalvoti. Gerai, kad rungtynės veja rungtynes, bet nori-nenori yra skaudu. Juolab, kad tai du paeiliui pralaimėti mačai – ir „Chimki“, ir CSKA. Svarbiausia, per treniruotes viskas gerai sekasi, o kai rungtynės – kažko pritrūko.
– Eurolygos krepšinio specialistai yra tos nuomonės, kad „Žalgiris“ jau nieko nenuveiks šiame sezone turnyre. Yra tiesos?
– Aš nenorėčiau veltis į tuos samprotavimus. Mes nenorime galvoti apie pašalinius dalykus – rytoj vyks jau treniruotė. Gaila tik žiūrovų – privalome priimti atsakomybę. Mes po vieną nieko negalime padaryti – tad turime būti komanda ir visi kartu kovoti.
