2011-2012-aisiais Vilniuje žaidęs krepšininkas tik pernai lapkritį kreipėsi į BAT siekdamas prisiteisti esą nesumokėtą atlyginimo dalį – 20 tūkst. eurų.
Abi pusės pateikė BAT savo argumentus. Arbitražą įtikino „Lietuvos ryto“ klubo įrodymai: su A.Rašičiumi buvo sutarta, kad dėl Serbijos rinktinėje patirtos traumos kurį laiką klube negalėjęs žaisti legionierius už tai gaus ne atlyginimą, o tokią sumą, kokią klubui išmokės draudimas.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje A.Rašičius persigalvojo ir apeliavo į BAT dėl skolos priteisimo.
A.Rašičius ir jo atstovai negalėjo BAT logiškai paaiškinti, kodėl jie į arbitražą kreipėsi praėjus net ketveriems metams nuo to laiko, už kurį manė esąs negavęs algos. Galbūt todėl, kad ilgai tylėjęs serbas iškėlė „Lietuvos ryto“ klubui drakonišką pretenziją – 50 eurų delspinigių už kiekvieną dieną nuo esą nesumokėto atlyginimo termino. Iš viso delspinigių suma jo ieškinyje viršijo 65 tūkst. eurų.
„Iš karto buvo akivaizdu, kad A.Rašičius tiesiog sugalvojo pasipelnyti, – lrytas.lt sakė „Lietuvos ryto“ klubui atstovavusi teisininkė Laura Martinkutė. – Savo atsakyme BAT mes pabrėžėme, kad žaidėjo pretenzijos yra nepagrįstos ir stipriai pavėluotos. Nes tokiu atveju bet kuris klubas visą laiką jaustųsi kaip įkaitas: niekada negalėtų žinoti, ar koks gilios praeities žaidėjas kada nors nesumanys smogti naujais finansiniais reikalavimais“.
BAT sprendimas tapo labai skausmingu A.Rašičiui. Jis ne tik kad negavo reikalautų 85 tūkst. eurų, bet pats privalo padengti visas su nepagrįstu ieškiniu susijusias išlaidas: 4000 eurų – Arbitražo teismui, 5000 eurų – „Lietuvos ryto“ klubui už bylinėjimosi kaštus, dar 3000 eurų – savo teisininkams. Iš viso – apie 12 tūkst. eurų.
Šis BAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Šiuo metu 31-erių 195 cm ūgio serbas karjerą tęsia Ankaros „Turk Telekom“ komandoje.
