Italijos ir Ispanijos žiniasklaidos turimais skaičiais, per dešimtmetį Eurolygoje žaisiantys 16 klubų savo sąskaitą papildys svariomis sumomis – planuojama, kad į Barselonoje įsikūrusią Eurolygos būstinę per dešimtmetį suplauks apie 759 mln. eurų. Šie skaičiai yra ypač svarbūs finansiškai „mažiesiems“ klubams, tarp kurių priskiriamas ir Kauno „Žalgiris“ – kauniečiai, už sezoną iš Eurolygos rengėjų gaudami atlygį, jau per keletą metų išlįstų iš skolų liūno ir pavirstų klestinčia ekipa.
Dar praėjusiais metais Eurolyga gan netikėtai pakeitė savo poziciją – galvojusi apie turnyro plėtrą, geografinę įvairovę ir naujų komandų įtraukimą į savo „valdas“, ji netikėtai sustojo – paskelbė, kad mažins prestižiškiausiame turnyre kovosiančių klubų skaičių nuo 24 iki 16, o 11 komandų pasirašys net 10 metų sutartį su turnyro rengėjais – tad šioms ekipoms bus garantuotos vietos Eurolygoje net iki 2026-ųjų.
Vos tik tai pranešė Eurolyga, FIBA organizacija suskubo ožiuotis – tyliai, o po to jau garsiau prakalbo, kad ir ji kurs savo turnyrą, kuris bus paremtas sportiniu principu, tačiau strimgalviais pradėjo pasirašinėti sutartis su Europos komandomis, kurios nepateko į Eurolygą ir nežinia, kokią vietą užims savo nacionaliniuose čempionatuose.
Kam ir kodėl prireikė tokio sujudimo FIBA kabinetuose, kuri net 16 metų ramiai stebėjo savo kelių žengiančias Eurolygos ir Europos taurės turnyrų varžybas? Ir po to dar su griausmais varyti iš visų turnyrų 14 nacionalinių rinktinių, skelbti, kad Lietuva ir Ispanija praras galimybę siųsti į Rio de Žaneiro olimpiadą savo vyrų krepšinio rinktines. Atsakymas – atidundantis „pinigų vežimas“.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Beveik penkerius metus derybas su itin galinga amerikiečių vadybos ir investicijų kompanija IMG vedusi Eurolyga galiausiai sutarė dėl bendradarbiavimo ir praėjusių metų pavasarį tapo šios komercinės krepšinio struktūros akcininke. Tik apie tai sužinojusi FIBA sukruto – iškart nutraukė sutartį su Eurolyga ir suskubo kurti savo „varžybų vertikalę“.
Susiję straipsniai
Mat pagal 2008-ųjų sutartį, Eurolyga rengė svarbiausią Europos klubinio krepšinio turnyrą, jai priklausė ir Europos taurė, o FIBA tenkinosi Europos iššūkio taurės varžybomis, kurios tikrai niekam nekliuvo ir, be abejo, buvo mažai kam įdomios.
Susiję straipsniai
Taigi, į Eurolygą įžengusi IMG ėmėsi darbų – ji aiškiai išdėstė, kiek Europos „pinigų vežimas“ galėtų pavežti klubų, tad labai greitai tapo aišku, kad 16 komandų – idealiausias skaičius.
IMG pateikė Eurolygai planą, pagal kurį pagrindinis turnyras per dešimtmetį gautų nuo 630 mln. iki 739 mln. eurų. Kaip teigiama, apie 60 procentų tų lėšų turės būti paskirstoma žaidžiantiems Eurolygoje klubams. Tad per sezoną 16 ekipų išsidalintų nuo 36,3 mln. iki 49,2 mln. eurų.
Susiję straipsniai
Gal gauti apie 3 mln. eurų per sezoną iš Eurolygos Maskvos CSKA klubui ar Stambulo „Fenerbahce“ nėra labai jau svarus indėlis į komandų biudžetą. Tačiau „Žalgiriui“ ar „Crvena Zvezda“ ar net „Brose Baskets“ – rimta paspirtis. Juolab, kad kauniečiai yra spaudžiami skolų – kalbama apie 5 mln. eurų deficitą. Tad dalyvaujant dešimt metų Eurolygoje kauniečiai susikrautų apie 36-49 mln. eurų kapitalą.
Tuo tarpu karą pasauliniame krepšinyje siekianti sukelti FIBA savo naujo „vaiko“ – Čempionų lygos – augimui suteikė vos 2,3 mln. eurų dotaciją. Tad 32 į turnyrą kviečiamos ekipos vidutiniškai užsidirbs per sezoną vos po 70 tūkst. eurų, o tai nėra tie pinigai, kurie viliotų Europos krepšinio komandas.
„Tad FIBA, pradžioje nutarusi numarinti Europos lygos varžybas – ir jei jai šantažo būdu pasiseks tai padaryti, jau kitąmet tikrai imtųsi ir Eurolygos. Per daug saldus tas didelis finansinis kąsnis, kad būtų jo atsisakyta. Juolab, kad FIBA jau pranešė, jog nepripažįsta dešimties metų Eurolygos sutarties su kubais. Ji rodo pirštais į dviejų metų sutartis, kurios baigsis 2017 metais. Vadinasi, tuomet Eurolygos turnyrą užgrius tas pats šantažo kalnas, kuris dabar yra su Europos taurės varžybomis“, – rašo ispanų AS.
Kokia išeitis? Kas laimės „pinigų vežimo“ kare? Šis klausimas dabar aktualiausias krepšinio pasaulyje. Potencialiai, Eurolyga galėtų su galimais finansiniais ištekliais tapti tų 14 nacionalinių federacijų, kurios yra metams iš FIBA, drauge ar net konsoliduojančia jėga.
Jei pridėtume didelį autoritetą krepšinio pasaulyje turinius Arvydą Sabonį, Andrejų Kirilenką, Dino Meneghiną, Vlade Divacą, Tony Kukočą, vargu ar FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas sugebės atsilaikyti. Pastarojo tikrai niekas neklausytų, jei kalbėtų tie krepšinio žmonės...
Kitą vertus, šioje situacijoje yra svarbu ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pozicija. Kurioje pusėje jis bus, greičiausiai, ta organizacija ir laimės. Mat nepripažinta ir igoruojama Eurolyga net ir su pinigais per kelis metus nusilps. Kitu atveju, dėl milijonų kovoti pradėjusi FIBA liks ties suskilusia gelda – neteks ne tik buvusių rėmėjų ir pagarbos, bet ir galingiausių pasaulio krepšinio šalių paramos. Ir tyliai „numirs“ iki kito bandymo atsiplėšti bent nedidelį gabalą krepšinio piniginio torto.