Šių metų olimpinės žaidynės – be Lietuvos ir Ispanijos, bet su Latvija ir Čekija. 2017 metų Europos pirmenybės – su Azerbaidžanu, Danija ir Baltarusija vietoj Serbijos, Italijos ir Rusijos.
Toks neįtikėtinas scenarijus tapo įmanomas, jei FIBA įvykdytų grasinimus, išdėstytus „FIBA Europe“ generalinio sekretoriaus Kamilo Novako pasirašytame ir vėlyvą penktadienio vakarą nacionalinėms federacijoms išsiųstame laiške.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
14 valstybių federacijos – Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Serbijos, Graikijos, Rusijos, Slovėnijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Izraelio, Turkijos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos – gavo įspėjimus: vyrų rinktinės nukentės, jei šių valstybių klubai žais Eurolygos rengiamame Europos taurės turnyre.
Jame ketina žaisti ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas, šį mėnesį pasirašęs trejų metų sutartį su Eurolygos atstovais.
Pagal FIBA generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno sukurptą ir J.Novako pasirašytą laišką, 14 valstybių bus pašalintos iš svarbiausių krepšinio varžybų, tarp jų ir 2017 metų Europos pirmenybių, jei klubai pasirinks Europos taurės varžybas, o ne FIBA kuriamą naująją krepšinio Čempionų lygą.
Iš didžiųjų krepšinio valstybių tik Prancūzija ir Vokietija išvengė grasinimų.
Bausmes patvirtino Paryžiuje
FIBA laiškų turinys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip po ilgo pasisėdėjimo bare sugalvotas pokštas, prisimenant, kad Ispanija ir Lietuva turi sportiniu keliu iškovotus olimpinius kelialapius, Serbija ir Italija liepą rengs olimpinius atrankos turnyrus, o tarp 2017 metų Europos pirmenybių rengėjų yra Izraelis ir Turkija.
„Sirgsiu Europos čempionate už Gibraltarą“, – juokavo vienas Rusijos rinktinės krepšininkų Andrejus Voroncevičius, o internetas suūžė apie istorinę progą Azerbaidžanui užlipti ant Europos pirmenybių pakylos.
Tačiau galimos bausmės buvo patvirtintos ne bare ir ne per pilnatį, o per kovo pabaigoje vykusį „FIBA Europe“ valdybos posėdį Paryžiuje.
Valdybos nariai pritarė P.Baumanno planui sutrukdyti klubams laisvai rinktis tarptautinius turnyrus, numatant diskvalifikaciją nacionalinėms federacijoms.
Iš „FIBA Europe“ valdybai priklausančių 25 asmenų tiktai du – Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas ir Čekijos atstovas Jiri Zidekas susilaikė klausdami, ar tokie konfliktiniai žingsniai nepakenks viso pasaulio krepšiniui.
J.Zidekas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jam suprantami FIBA argumentai grąžinti sportinį principą klubų krepšinyje ir sutvirtinti tarptautinį tvarkaraštį su atrankos varžybų langais, kuriems priešinasi Eurolyga, bet jis suvokia ir klubų teisę rinktis tai, kas jiems geriau.
Valdyboje – marga kompanija
Vis dėlto iš FIBA būstinės Ženevoje nuleistą planą patvirtinusią „FIBA Europe“ valdybą šiuo metu sudaro marga kompanija.
Septyni asmenys, tarp jų ukrainietis Oleksandras Volkovas ir italas Dino Meneghinas, jau nebevadovauja savo šalių nacionalinėms federacijoms, bet tebeturi balsavimo teisę.
„FIBA Europe“ valdyboje yra ir tokių šalių kaip Austrijos, Norvegijos ir Islandijos atstovai, kurių valstybių klubai nežaidžia Eurolygos rengiamose varžybose.
Lyginant „FIBA Europe“ valdybos Paryžiuje aptartas bausmes ir K.Novako pasirašytą laišką tėra vienas esminis skirtumas.
„Laiške pateiktoje formuluotėje nebėra teiginio apie tai, kad sankcijos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu bet kuris klubas žais ir Eurolygos organizuojamame Europos taurės turnyre, ir savo šalies nacionaliniame čempionate, – komentavo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. – Kodėl jo nebeliko, negaliu pasakyti.
Telefonu kalbėjausi su laišką pasirašiusiu K.Novaku. Jis sakė, kad šį laišką išsiuntė visoms federacijoms, kurių klubai, FIBA žiniomis, planuoja rinktis Europos taurės turnyrą – tam, kad gautų oficialią naujausią konkrečios federacijos, šiuo atveju Lietuvos, poziciją.“
Ką daryti Lietuvai?
„FIBA Europe“ pareikalavo, kad 14 federacijų iki balandžio 20 dienos pateiktų poziciją dėl savo klubų dalyvavimo turnyruose. Arvydo Sabonio vadovaujama LKF tai ir padarys – išsiųs atsakymą, kad rekomenduoja rinktis FIBA rengiamą Čempionų lygą.
„LKF, būdama FIBA narė, rekomenduoja visiems klubams rinktis FIBA rengiamas varžybas, – sakė M.Špokas. – Bet reikia suprasti svarbų dalyką – krepšinio klubai yra privačios bendrovės, todėl federacijos vadovybė teisiškai negali nurodinėti arba diktuoti jiems, kokiose varžybose jie privalo žaisti arba nežaisti.
O kalbant apie tokius svarbius sprendimus, asmeninė prezidento ar generalinio sekretoriaus pozicija nieko nelemia. Tokiais klausimais sprendimą gali priimti tik visa krepšinio bendruomenė – visuotinė LKF narių konferencija.“
M.Špokas mano, kad šis klausimas gali būti svarstomas visuotinėje LKF konferencijoje, kurią numatoma surengti šių metų gegužės 31-ąją.
LKF neskuba priimti sprendimų, nes galimų scenarijų yra ne vienas.
Pirmasis – nepaisant sutarties, prie sienos priremtas „Lietuvos ryto“ klubas pats gali atsisakyti Europos taurės turnyro.
Jei klubas pasirinks teisę rinktis, LKF tektų spręsti sudėtingą klausimą ir galiausiai galbūt net šalinti Vilniaus klubą iš LKL, kuri pati yra naujosios Čempionų lygos akcininkė ir yra pavaldi mūsų šalies federacijai.
Pašalintas iš LKL čempionato „Lietuvos rytas“ galėtų žaisti Eurolygos rengiamose varžybose, kurios irgi gali transformuotis.
Krepšinio užkulisiuose kalbama, kad gudragalvis Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu yra sugalvojęs ne vieną gynybos variantą prieš FIBA ataką.
Vienas jų – kitą sezoną sujungti Eurolygos ir Europos taurės varžybas į vieną turnyrą, kuriame kovotų 32 komandos.
Galvosūkis dėl „Lietuvos ryto“ klubo turėtų būti įdomus ir Kauno „Žalgiriui“, nes nėra aišku, kuriam laikui licencijas žaisti Eurolygoje turintys klubai yra palikti konflikto užribyje.
Girdėti kalbų, kad FIBA tikisi sulaukti naujos finansinės injekcijos iš 2019 metų pasaulio čempionato šeimininkės Kinijos ir dideliais pinigais suardyti elitinių Europos klubų ištikimybę Eurolygai.
Juo labiau kad nėra garantijų, jog FIBA nesugalvos išsitraukti sankcijų kalavijo ir ateityje lenkiant Eurolygos klubus – tarp jų ir „Žalgirį“ – į savo pusę.
14
Tiek šalių gali būti pašalinta iš 2017 m. Europos čempionato.
Federacijoms – galvos skausmas
Naudodama principą „skaldyk ir valdyk“ FIBA savo laiškais pažėrė rimtų galvosūkių nacionalinėms federacijos. Dabar atrodo, kad kiekviena pavieniui rengiasi suktis iš keistos padėties.
Rusijos krepšinio federacijos prezidentas Andrejus Kirilenka iš pradžių pasipiktino FIBA diktatūra ir stojo ginti Rusijos klubų, kuriems atstovaujanti Jungtinė lyga yra sudariusi sutartį su Eurolyga. Bet po susitikimo pirmadienį su P.Baumannu Ženevoje A.Kirilenka sušvelnino toną ir žadėjo sušaukti pasitarimą – ne tik su Jungtinės lygos, bet ir su Rusijos sporto ministerijos ir Olimpinio komiteto atstovais.
Italijoje trys klubai buvo apsisprendę žaisti Europos taurės turnyre, bet po savaitgalio įvykių Emilijos Redžo ir Trento klubai susvyravo ir tik Sasario komanda linkusi likti karo fronte – taip teigia Italijos dienraštis „Gazzetta dello Sport“.
Ispanijos krepšinio federacija savo atsakyme FIBA šiomis dienomis ruošiasi aiškinti, kad negalėjo lemti lygos ACB sprendimų, nors pati ir palaiko sportinį Čempionų lygos principą.
„Dabar visa atsakomybė perkelta federacijoms. Bet turėtų būti atvirkščiai – federacijos turėtų FIBA ar Eurolygai sakyti tai, ko nori. Neabejoju, jos konsultuojasi tarpusavyje. Ši problema nėra vienos šalies reikalas. Lietuva stipri savo krepšiniu, bet ne įtaka. Todėl sprendimas turėtų būti priimamas bendraujant su kitų šalių federacijomis ir siūlant kompromisus. Jei žmonės tarpusavyje sutartų, ir prasti įstatai netrukdytų išspręsti. Bet jei yra ginčų ir nesutarimų, net geriausios sutartys neveiks. Asmeninių ambicijų Europos krepšinyje yra labai daug“, – sakė buvęs LKF prezidentas ir „FIBA Europe“ valdybos narys Algimantas Pavilonis.
Buvęs Eurolygos čempionas, „FIBA Europe“ valdybos narys čekas Jiri Zidekas mano, kad netrukus į krepšinio konfliktą įsisuks teisininkai: „Vertindamas įvykius per pastaruosius 12–18 mėnesių nematau galimybių, kad FIBA ir Eurolyga ras bendrą išeitį. Deja, galiausiai viską lems teismai. Europos Komisijai turbūt teks įsikišti ir spręsti, kas yra teisus, o kas ne.“






















