Dabar mieste toliau brandinamas auksinio tualeto Nr.2 projektas. Auksinis, nes irgi atsieis pasakiškus pinigus, tik šį kartą ne tualetas, o mistiniai Krepšinio namai prie Kauno pilies.
Objektui sklypą senamiestyje skyrusi savivaldybė tikina, kad darbams neduos nė euro. Tam reikalingus mažiausiai pusantro milijono eurų žada pakloti Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Ta pati, kurios vadovai nuolat verkia dėl pinigų stygiaus, o jos prezidentas Arvydas Sabonis, matyt, norėdamas kiek pagelbėti federacijai, net pardavė savo veidą prekybos tinklui „Lidl“, nebijodamas, kad taps nebe Sabu, o ponu Lidlu.
Užuot milijonus skyrusi šalies krepšinio plėtrai, LKF suka į statybų verslą. Krepšinio namai, sako federacijos bosai, yra labai reikalingi. Juose veiktų krepšinio muziejus ir įsikurtų pati federacija.
O kiek kasmet kainuotų išlaikyti Krepšinio namus? Į šį klausimą atsakymo nėra. Juolab kad nusigauti iki jų nebus paprasta.
LKF šulai tikina turintys auksinį verslo planą. O nekilnojamojo turto, rinkodaros ir turizmo ekspertai įsitikinę: toks kąsnis federacijai bus per sprangus, o ateityje Krepšinio namų išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Bet taip nutiks vėliau. Iki tol kažkas susitvarkys savo reikalus: ne tik įsiamžins, bet gal gaus ir apčiuopiamos naudos. Slaptumo ir skubos skraistė, po kuria LKF viršūnės subrandino šį paslaptingą projektą, kirbina abejonę: gal prisidengus poetiškai skambančiais Krepšinio namais šalia iškils labai proziški gyvenamieji namai ar biurai?
Krepšinio namų statybos pradžia buvo numatyta jau šį pavasarį. Darbai vėluoja, tad gal dar nevėlu paklausti, kam taškyti Lietuvos krepšiniui taip reikalingus milijonus?
Jau daug kartų kartota, kad muziejus galėtų rasti vietą „Žalgirio“ arenoje, kuri įsikūrusi patogioje vietoje ir kurioje lankosi tūkstančiai žmonių.
Bent jau taip elgiamasi kitose šalyse, bet, atrodo, nė viena Kauno valdžia negali išsiversti be savo auksinio tualeto.
