Anuomet brazilai dukart tapo pasaulio čempionais, iškovojo tris olimpinių žaidynių bronzos medalių komplektus, o varžovai niekaip negalėjo sustabdyti Amaury Pasoso, Wlamiro Marqueso ir kiek vėliau prie jų prisidėjusio Ubiratano Macielio.
Šie trys žaidėjai šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose buvo ryškiausios Brazilijos krepšinio žvaigždės. Tačiau brazilai tarp svarbiausių pergalių kūrėjų mini ir vieną lietuvių kilmės žaidėją – Waldemarą Blatskauską (jo pavardę net ir brazilai anksčiau dažniausiai rašydavo Blatkauskas, bet pastaruoju metu vartojamas patikslintas variantas).
Waldemaras gimė 1938 metais San Paule, išeivių iš Lietuvos šeimoje. Brazilijos rinktinėje jis debiutavo būdamas vos 20-ies, per 1958 metų Pietų Amerikos čempionatą ir iškart lyg meteoras įsiveržė į geriausių krepšininkų gretas. Lietuvių kilmės puolėjas buvo vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų ir užsitikrino tvirtą vietą pagrindinėje Brazilijos rinktinėje.
W.Blatskauskas dalyvavo 1959 ir 1963 metų pasaulio čempionatuose, kuriuose brazilai iškovojo aukso medalius, 1960 metų Romos olimpinėse žaidynėse, iš kurių parsivežė bronzos medalį. Žaisdamas Brazilijos rinktinėje Waldemaras taip pat laimėjo du Pietų Amerikos pirmenybių aukso medalius, Panamerikos žaidynių sidabro ir bronzos apdovanojimus. Išeivių iš Lietuvos sūnus per šešerius metus Brazilijai atstovavo septyniuose turnyruose, o jo komanda visuose septyniuose turnyruose tapo prizininke.
Waldemaras itin gerai žaidė per 1959 metų planetos pirmenybes. Čilėje vykusiame turnyre jis per 9 rungtynes pelnė 90 taškų, o labiausiai pasižymėjo per svarbiausią dvikovą su JAV rinktine. Priešpaskutiniame ture vykusiame mūšyje dėl aukso brazilai nugalėjo amerikiečius 81:67, o W.Blatskauskas pelnė 16 taškų.
Deja, Waldemaro gyvybė nutrūko labai anksti. Jis žuvo 1964 metais, likus vos kelioms dienoms iki 26-ojo gimtadienio, per automobilio avariją. Krepšininkas, vairavęs savo „Volkswagen Beetle“, bandė lenkti sunkvežimį, bet susidūrė su priešingos krypties juosta važiavusiu kitu sunkvežimiu.
Olimpinių žaidynių prizininko ir dukart pasaulio čempiono atminimas įamžintas netoli San Paulo esančioje Pirasikaboje. Šiame mieste prieš dešimtmetį W.Blatskausko vardu buvo pavadinti sporto rūmai.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Brazilijos rinktinėje debiutavo dar du lietuviai broliai Radvilas Kazimieras ir Mindaugas Petras Gorauskai. Jiedu gimė Lietuvoje, bet per Antrąjį pasaulinį karą jų tėvai pasitraukė į Vakarus, o 1947 metais apsigyveno jau minėtame Pirasikabos mieste.
Abu broliai į Brazilijos rinktinę buvo pakviesti prieš 1968 metų Pietų Amerikos pirmenybes. M.P.Gorauskas daugiau į rinktinę nebepateko, o R.K.Gorauskas joje dar žaidė per 1972 metų Miuncheno olimpines žaidynes, kuriose brazilai užėmė septintąją vietą. Tiesa, lietuvių kilmės vidurio puolėjas olimpiniame turnyre rungtyniavo labai nedaug.
Tėvo pėdomis žengė M.P.Gorausko sūnus Douglasas. Jis jau šiame amžiuje kelis sezonus atstovavo Europos klubams, bet į Brazilijos rinktinę nebuvo kviečiamas. 33 metų D.Gorauskas dar tęsia krepšininko karjerą ir praėjusį sezoną žaidė gimtojo miesto Pirasikabos „XV de Novembro“ klube, kuris rungtyniauja San Paulo valstijos lygoje.