Kietai fizinei kovai su atletiškais ir stipriais brazilais besiruošusiems lietuviams užteko mažiau nei dviejų kėlinių, kad pasiųstų į nokdauną Rio olimpiados šeimininkus. Juos dar iki didžiosios pertraukos nuo lietuvių skyrė praraja – 28:58.
Tačiau po didžiosios pertraukos vaizdas pasikeitė kardinaliai ir dramatiškai. Ir į nokautą buvo pasiųsti lietuviai.
Įsiaudrinę brazilai per trečiąjį kėlinį leido varžovams įmesti tik 12 taškų, pajuto antrąjį kvėpavimą ir pavojingai ėmė artėti (69:75), taip privertę J.Kazlauską lieti pyktį per minutės pertraukėles.
Lietuviai atsilaikė, tačiau priežasčių apmąstymams – daug.
„Rungtynėms pasiruošėme tikrai neblogai – patys matėte, kokia buvo pradžia. Galime ją pavadinti fantastiška. Gaila, kad po didžiosios pertraukos buvo visiškai kitas vaizdelis.
Pritrūko truputį charakterio, pradėjome vengti kontakto, pradėjome mesti tritaškius tada, kai galbūt dar reikėjo veržtis. Varžovai pradėjo griauti mūsų derinius visi keisdamiesi, o mes į tai sunkiai sureagavome“, – po rungtynių kalbėjo J.Kazlauskas.
Svarbiausiu rungtynių momentu įtampą sumažino D.Sabonio dvitaškis su pražanga – likus pusantros minutės tai padėjo lengviau kvėpuoti lietuviams, kurie išsaugojo pergalingą pranašumą.
„Mums reikėjo ieškoti, kas svarbiu metu pelnys taškus, – paklaustas apie D.Sabonio metimą sakė J.Kazlauskas. – Mes pernelyg dažnai ėmėme švaistyti iš toli, nors reikėjo daugiau žaisti po krepšiu.“
Kas lėmė tokį kardinalų pasikeitimą po didžiosios pertraukos? Ar žaidėjai šiek tiek atsipalaidavo, ar varžovai sumaniai pakeitė žaidimą?
J.Kazlauskas ieškos atsakymų, tačiau išvadas, anot trenerio, daryti dar anksti.
„Nemanau, kad žaidėjai atsipalaidavo. Mes buvome susikaupę, bet per rungtynes buvo keletas niuansų, apie kuriuos dar anksti kalbėti“, – kortų atskleisti nepanoro rinktinės strategas.
