Jonas Mačiulis ir Mantas Kalnietis tritaškiais, o Paulius Jankūnas ir Domantas Sabonis dvitaškiais pradėjo Lietuvos rinktinės olimpinį turnyrą. Jo šeimininkai brazilai iš pradžių buvo bejėgiai prieš sumanų ir svarbiausia – taiklų lietuvių puolimą. M.Kalniečio dėjimas padėjo Lietuvos komandai po pirmojo kėlinio turėti jau dviženklį pranašumą (27:17).
Kokybiškos pirmosios 10 minučių padėjo įsidrąsinti Lietuvos rinktinei. Jono Kazlausko vyrai per antrąjį kėlinį dar labiau sugniaužė kumščius – 75 proc. taiklumu dvitaškius ir 67 proc. taiklumu tritaškius šaudę lietuviai trypė apie olimpinius medalius prieš turnyrą svajojusius brazilus.
Kai J.Mačiulis smeigė tritaškį, o D.Sabonis pelnė dvitaškį su pražanga, net optimistiškieji brazilų sirgaliai iš nevilties atsiduso – Lietuvos rinktinė jiems buvo per kietas riešutas: 58:28.
Tačiau po didžiosios pertraukos lietuvių taikiklis išsiderino, per trečiąjį kėlinį jie surinko tik 12 taškų, o patyrusių L.Barbosos ir Nene vedini brazilai tirpdė pranašumą, įkaitindami ir energingus sirgalius, priversdami J.Kazlauską skėsčioti rankomis (69:75) ir kurdami beprotišką įtampą.
„Ką darėme, viskas nesisekė. Parodėme, kaip galime gerai žaisti, parodėme, kaip galime blogai žaisti. Reikia, kad taip daugiau nepasikartotų“, – po mačo sakė Jonas Mačiulis, per rungtynes pataikęs vieną dvitaškį iš 3 ir du tritaškius iš 8.
Tačiau D.Sabonio dvitaškis su bauda užgesino beįsiliepsnojantį gaisrą, ir lietuviai atlaikė dramatiškas lenktynes.
„Brazilai antrojoje pusėje pabudo, ėmė aktyviau gintis, puldami tapo agresyvesni. Palaikymas buvo iš visų pusių šiandien, – šyptelėjo J.Mačiulis, pelnęs 10 taškų. – Brazilų sirgaliai – šaunuoliai. Jiems tai – atrakcija, juk jų šalyje vyksta olimpiada. Lietuvoje būtų tas pat, manau.“
- Kas pasikeitė po didžiosios pertraukos? - lrytas.lt paklausė J.Mačiulio.
– Varžovai pakeitė savo gynybą, pradėjo labai keistis, mes neradome, tiesą sakant, nelabai ir ieškojome įkirtimų po krepšiu. Jonas (Valančiūnas) prisirinko pražangų, o tai sunkino mūsų žaidimą, nes po apsikeitimų „mažiukai“ likdavo gintis po krepšiu. Krepšinis toks žaidimas, visko būna – svarbiausia, kad laimėjome.
- Tačiau džiugina tai, kad rungtynių pradžia buvo fantastiška.
– Nuo pat ryto buvome labai susikaupę, ruošėmės rungtynėms ir labai jų laukėme. Žinojome, kad bus sunku, nes varžovai – olimpiados šeimininkai.
- Ar dramatiškomis rungtynių minutėmis buvo daug nerimo ar panikos?
– Galbūt žiūrovams buvo daugiau dramos ir panikos. (Šypsosi.) Tačiau tarp mūsų to nebuvo – prie tokių dalykų esame pripratę. Žaidėme ir iš visų jėgų stengėmės iškovoti pergalę. Džiugu, kad pavyko.
