Lietuvos krepšininkai jau 9 val. pajudės arenos link, kur visą trečiadienį vyks ketvirtfinalio porų kovos. Pirmieji ant „Cacrioca“ arenos parketo stos lietuviai ir australai – Rio žaidynių 12-oji diena dar tik įgaus pagreitį, o viena iš šių rinktinių jau žinos, ar tęs kovą dėl medalių.
„Svarbiausia, kad žaistume kaip komanda“, – ketvirtfinalio išvakarėse ne vieną kartą sakė Jonas Mačiulis.
31 metų 198 cm ūgio rinktinės puolėjas olimpiniame turnyre pelno po 10,2 taško, atkovoja po 4 kamuolius ir yra vienas svarbiausių komandos žaidėjų.
– Kokias didžiausias Lietuvos rinktinės bėdas išryškino pastarieji du pralaimėjimai? – žurnalistai paklausė J.Mačiulio.
– Prasta gynyba ir išsiderinę komandiniai veiksmai. Nei puolime, nei gynyboje nežaidėme kaip komanda.
– Pagrindiniai Australijos rinktinės žaidėjai – Patty Millsas, Andrew Bogutas ir Matthew Dellavedova. Ar svarbiausia bus juos sustabdyti?
– Išskyrus A.Bogutą, nepasakyčiau, kad jie yra kažkuo išskirtiniai. Taip, jie yra labai pajėgūs krepšininkai, rungtyniauja geruose klubuose, o dabar yra puikios sportinės formos. Jie kaip komanda žaidžia labai gerai. Todėl ir mums reikia žaisti kaip komandai ir komandiniais veiksmais juos stabdyti.
Jie mėgsta žaisti greitai, vikriai juda be kamuolio, bėga į greitą puolimą. Norint juos sustabdyti, bus reikalingi komandiniai veiksmai.
– Ar Australijai gali tapti pranašumu tai, kad jie diena anksčiau baigė grupės varžybas ir turėjo daugiau poilsio prieš ketvirtfinalį?
– Arba gali, arba ne (šypteli). Yra buvę visokių situacijų – viena komanda ilsisi daugiau ir laimi, kita – pralaimi. Svarbu, ką jie per tas dvi dienas darė. Jei prie baseino negulėjo, gal ir padės (šypsosi).
– O jūs ar jaučiate nuovargį?
– Iš tikrųjų ne – su tuo viskas gerai. Tik galbūt po dviejų pralaimėjimų sunkiau psichologiškai. Kažkas neveikė, nežaidėme kaip komanda. Gal ir gerai, kad nėra per daug laiko apmąstymams – kad per daug negalvotume, kas čia buvo.
Iš pat ryto eisime žaisti ir įgyvendinti tai, ką esame suplanavę. Svarbiausia, kad žaistume kaip komanda ir norėtume vieno dalyko – laimėti. Kad kiekvienas aukotųsi dėl komandos, dėl komandos draugo. To mums labiausiai reikės.
– Ar ketvirtfinalio rungtynėms psichologiškai sudėtingiau ruoštis?
– Galbūt prideda kažką, nes tada turi vieną šansą. Bet tas pats – ir varžovams. Viskas priklausys nuo pasiruošimo, komandinės psichologijos – kaip mes reaguosime po tų skambių pralaimėjimų. Viskas priklausys nuo mūsų.
