Vilniaus oro uoste juos šildė ne gerbėjų liaupsės, o artimųjų glėbys.
Niekas geriau užsimiršti ir judėti į priekį nepadėtų.
Sirgaliams – padėka
Tačiau daug prisidėjo ir patys Lietuvos krepšinio sirgaliai. Iš pradžių kilus pasipiktinimo bangai dėl rezultatų drąsinantys ir giriantys žaidėjus ėmė kalbėti garsiau.
O ir pačius krepšininkus pasiekė gražios žinutės.
„Aš turbūt esu vienas mažiausiai gavęs, tačiau sulaukiau palaikančių žinučių iš įvairaus amžiaus žmonių. Jie sakė, kad mus palaiko ir mumis didžiuojasi, – kalbėjo ilgiausiai taksi laukęs Antanas Kavaliauskas. – Norėjome pasirodyti, kuo geriau. Septintoji vieta mus nelabai tenkina, nes norėjome kovoti dėl prizinių vietų.“
A.Kavaliauskas drąsiai galėjo kalbėti už visus. Vargu ar rinktinėje atrastume nors vieną žaidėją, kuris sakytų kitaip.
Nenustebino ir jo žodžiai apie savijautą: „Esame nusiminę, kad taip įvyko. Bet ką darysi.“
Susėdę išsikalbėjo
Per pastaruosius trejus metus Lietuvos krepšinio gerbėjai ragavo skaniausius vaisius. Didžiulės šventės vyko po 2013 ir 2015 metų Europos čempionatų, kur Jonas Kazlauskas su kompanija iškovojo sidabro medalius.
Netgi 2014-aisiais, kai rinktinė pasaulio pirmenybėse nelaimėjo medalių – buvo ketvirta – jų laukė karštas sutikimas Vilniaus Rotušės aikštėje.
Bet krepšinio fiestų tautai šįkart teko atsikąsti ne pačią skaniausią dalį.
„Palaikymas – smagu. Jo tikrai buvo, bet kai taip nutinka, sunku ką nors ir pasakyti“, – šyptelėjo Marius Grigonis.
Lietuvos rinktinės krepšininkai po pralaimėjimo australams ilgai ieškojo priežasčių, kodėl turnyras baigėsi taip, kaip baigėsi. Jų krepšininkai bei treneriai ieškos dar ilgai.
Po pralaimėjimo rinktinė buvo susėdusi į bendrą ratą, kur paprasčiausiai išsikalbėjo.
„Visada taip būna, kai yra problemų ir jas reikia spręsti. Treneris sakė tai, ką po tokių pralaimėjimų ir reikia sakyti – kad patekome į olimpiadą, o tai – pasiekimas, jog žiūrėsime toliau ir kituose čempionatuose mėginsime kovoti dėl medalių“, – pasakojo M.Grigonis.
Įvertino ne tik pergales
Iš Rio į Lietuvą parsivežtas kartėlis buvo matyti ir Mindaugo Kuzminsko veide, tačiau šią vasarą į „New York Knicks“ išvyksiantis krepšininkas neslėpė – sirgalių paraginimai leido pasijusti geriau.
„Gražu, kai žmonės vertina ne tik pergales. Juk Lietuvos mastu mums šiek tiek nepasisekė“, – sakė M.Kuzminskas.
Jis neslėpė – per pasiruošimą ir pačią olimpiadą stengėsi atsiriboti nuo socialinių tinklų.
Neatsigavo po ispanų smūgio
Lietuvos rinktinės pabaigą lėmė Australijos krepšininkai. Nuostabiai žaidę australai iškart privertė sutrikti ir mūsų krepšininkus, ir trenerių štabą. Niekas neveikė. Olimpiadoje išskirtiniu braižu pasižymėję australai 90:64 sumušė Lietuvą.
Sirgaliai susiėmė už galvų ir ėmė ieškoti prisiminimų apie šildančią pergalę. Ją Lietuvos rinktinė buvo iškovojusi prieš trejas rungtynes.
Pergalė 81:73 prieš Argentiną tapo paskutineLietuvos rinktinės pergale Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Kas vyko toliau, visiems norisi kuo greičiau užmiršti.
Dukart per draugiškas rungtynes J.Kazlausko ekipai pralaimėję Ispanijos krepšininkai lietuvius olimpiadoje sumalė 109:59. Tokį skaudų pralaimėjimą iki šiol lietuviai buvo patyrę vos kartą.
Sužeista komanda nepasipriešino ir kroatams – 81:90.
Po pralaimėjimo buvo daug svarstoma, ar koją lietuviams galėjo pakišti psichologija.
„Nežinau, ar tai susiję su psichologija. Šį čempionatą pradėjome gerai, o anksčiau būdavo atvirkščiai – pradėdavome blogai, bet baigdavome gerai. Gal per anksti formą pagavome. Gal tas ispanų sutriuškinimas mums smogė per galvą taip, kad negalėjome atsitiesti. Bet dabar reikia žiūrėti į priekį“, – sakė M.Kuzminskas.
