Serbijos sostinėje Belgrade šeštadienį vykęs pasaulio „Vienas prieš vieną“ krepšinio čempionatas „Red Bull Kings of the Rock“ buvo paženklintas ir Lietuvos krepšinio trenerio R.Kurtinaičio pavarde.
Net du savo šalyje atrankas laimėję ir į šį turnyrą atvykę krepšininkai savo laiku buvo lietuvio auklėtiniais.
Jei ketvertą metų Baku „Gala“ ekipoje, kuriai savo laiku vadovavo R.Kurtinaitis, žaidęs Amilas Hamzajevas savo pasirodymą baigė ketvirtfinalyje, nusileidęs kauniečiui Karoliui Sarukui, tai buvusį Maskvos srities „Chimki“ krepšinio ekipos žaidėją rusą A.Zacharovą tas pats K.Sarukas sugebėjo sustabdyti tik pusfinalyje. Galutinėje čempionato lentelėje Rusijos atstovas buvo trečias.
Savo laiku vienas geriausių jaunųjų rusų žaidėjų ir šiemet į išplėstinį Rusijos krepšinio rinktinės sąrašą patekęs 203 cm ūgio A.Zacharovas negali pasigirti draugyste su Lietuvos treneriu, kuris šią vasarą pasirašė sutartį su Italijos kantu miesto ekipa.
Nuo 2009-ųjų „Chimki“ klubui priklausęs krepšininkas savo jėgas aikštėje bandė skolinamas vietos „Lobina“ ekipai bei Makedonijos „Kumanovo“ komandai.
Tačiau sugrįžęs į „Chimki“ ir į konfliktinę situaciją su R.Kurtinaičiu patekęs krepšininkas buvo priverstas šį sezoną „svečiuotis“ antrojoje „Chimki“ ekipoje.
Pasibaigus sutarčiai A.Zacharovas persikėlė į „Irkutsk“ klubą ir kitą sezoną žais pirmojoje Rusijos krepšinio lygoje.
Apie dvejus metus turėtą patirtį su treneriu R.Kurtinaičiu rusų krepšininkas kalba neslėpdamas – lietuvis neva pasielgė su juo keistokai. Mat matydamas, kad treneris suteikia komandos žvaigždėms daugiau laisvės, A.Zacharovas taip pat norėjo tokių pačių teisių.
„Kaip jau sakiau, R.Kurtinaitis nori auklėti jaunimą. Gali būti, kad tokia situacija ir buvo su manimi. Aš jaučiausi komandoje šiek tiek laisvesnis už kitus bendraamžius. Na, sakysime, aš norėjau savo elgesiu priartėti prie tų žaidėjų, kuriems buvo leidžiama kur kas daugiau – tiems, kurie buvo vyresni, turintys daugiau patirties, tačiau R.Kurtinaitis man to neleido daryti. Jis tiesiog mane baudė: vaikė po salę, liepdavo ilgiau bėgioti ar pasakydavo „ateisi treniruotis valanda anksčiau“.
- Ilgai taip buvo?, – lrytas.lt paklausė A.Zacharovo.
– Buvo. Bet kartą atėjo ir pasakė – viskas Aleksandrai, tu mums daugiau nebereikalingas. Kodėl? Kas? Tik dievas žino, kodėl jis taip padarė.
- Tas laikas, per kurį jus treniravo R.Kurtinaitis – jis suteikė daugiau pliusų ar labiau negatyvių jausmų? Ar galima sakyti, kad R.Kurtinaitis prisidėjo prie jūsų, kaip krepšininko, tobulėjimo?
– Gal nenorėčiau kalbėti apie tai, ar bendraudamas su R.Kurtinaičiu aš gavau teigiamų ar neigiamų emocijų. Aš jo dėka turiu tam tikrą patirtį. Dabar aš aiškiai matau tam tikrą visų trenerių viziją: mane treniravo ir R.Kurtinaitis, ir tas pats Duško Ivanovičius ar net Sergio Scariolo.
Visi šie treneriai skirtingi – kiekvienas turi savo sampratą apie drausmę, požiūrį į treniruotes, vieni mėgsta jaunimą, kiti – ne. Su kiekvieno pastangomis, kuris tave treniruoja, tu tampi vis labiau įvairiapusiškesnis žaidėjas. Tai padeda galvojant apie ateitį. Tad lietuvis, šiuo atveju, man padėjo tobulėti.
- Ar egzistuoja lietuviška trenerių mokykla. Perėmėte ką nors iš R.Kurtinaičio, ko neturi kiti treneriai?
– Kas yra Rimas Kurtinaitis? Jis buvo puikus tritaškininkas. Jis net į NBA vyko į „Visų žvaigždžių“ dieną mesti tritaškius. Aš manau, kad lietuviška krepšinio mokykla ir garsi šiuo elementu – tolimais metimais. Kiek aš matau, man visada užkliūva – lietuviai tik capt ir per rungtynes siunčia tritaškius vieną po kito krepšį. Viskas pas jus paprasta – lietuviai turi greitį ir moka mesti tritaškius.
- Grįžkime prie jūsų situacijos su R.Kurtinaičiu. Ne kartą žiniasklaidoje buvo aprašoma, kad „Chimki“ žvaigždei Aleksejui Švedui buvo leidžiama komandoje daryti kur kas daugiau ir elgtis už arenos ribų kur kas laisviau. Kas buvo leidžiama A.Švedui, tas draudžiama A.Zacharovui?
– Žinoma. Bet tikrai dėl to neturiu itin didelio kartėlio jausmo Rimui. Viskas, kas vyksta su manimi – vyksta į gerąją pusę. Niekada nieko nesistengiu peikti ar kaltinti – galiu tik kaltinti save, kad kažko nepadariau, nesugebėjau atlikti.
- Kaip galvojate, kodėl išsiskyrė „Chimki“ ir R.Kurtinaičio keliai?
– Pasakysiu savo nuomonę... R.Kurtinaitis dar nėra labai patyręs treneris. Jis toks nėra. Jis dar labai jaunas kaip strategas ir jam pačiam reikia mokytis ir mokytis. Manau, didžiausia lietuvio problema buvo ta, kad Maskvos srities ekipa praėjusiame sezone sudarė labai daug sutarčių su itin didelėmis krepšinio žvaigždėmis. Ir R.Kurtinaičiui nepasisekė iš tų visų žaidėjų suburti vieną bendrą, vieną gerą komandą.
Ten buvo viskas išsiderinę – kiekvienas iš tų garsenybių norėjo pelnyti taškus: ar Rice'as ar Dragičius ar tas pats Švedas. Visi jie norėjo būti lyderiais ir visiškai nenorėjo klausytis R.Kurtinačio. O lietuviui nepasisekė padaryti, kaip sakoma, tos komandinės „chemijos“ – sulipdyti ekipą. Todėl ir atsirado tuo metu pralaimėjimai ir buvo nutarta keisti trenerį.
- Po R.Kurtinaičio atėjo D.Ivanovičius. Kas nors pasikeitė?
– Duško taip pat labai griežtas treneris, jis labiau dėmesį skiria fiziniam pasirengimui. Kai po Rimo išvarymo į antrąją ekipą vėl sugrįžau į „Chimki“ sudėtį, per D.Ivanovičiaus treniruotę uždusau per pirmąsias dvidešimt minučių.
Bet jis turi pagrindinį skirtumą su R.Kurtinaičiu – jei tu žaidi, treniruojiesi, vykdai nurodymus, tu esi šaunuolis, tavimi pasitikima. Taip, D.Ivanovičius gali ir aprėkti, tačiau tai padarys tik esant reikalui, o ne šiaip sau...
