Būtent dėl tokio LKF ėjimo dar prieš savaitę buvo kilęs nemenkas sąmyšis, nes paaiškėjo, kad Arvydas Sabonis netgi nesikreipė į be J.Kazlausko šiuo metu garsiausią trenerį Rimą Kurtinaitį, kurio CV – gerokai turtingesnis nei D.Adomaičio.
„Sunku pasakyti, pagal kokius kriterijus buvo rinktasi. Abu yra stiprūs savo srities profesionalai, bet skirtumas vienas – pasiekimai. Norisi turėti tą, kuris jau kažką parodė. Tarptautinėje arenoje R. Kurtinaičio pasiekimai – neginčijami, žaidė stipriose lygose su geromis komandomis ir pasiekė įspūdingus laimėjimus. D. Adomaičio pasiekimus matome labiau vietiniame fronte“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė S.Jovaiša.
Krepšinio specialistas iškart atkreipė dėmesį, kad D.Adomaičio gali laukti netikėta kliūtis, kai šiam teks susidurti su svarbiausiomis rinktinės figūromis.
„R. Kurtinaitis, be visų laimėjimų Europos taurėse, turi unikalią patirtį dirbant su turtingais krepšininkais. Su tais žmonėmis, kurie daug uždirba, reikia mokėti ir susitarti. J. Kazlauskas tai yra išskyręs kaip vieną iš kliūčių komandos valdymo prasme. D. Adomaičiui turbūt tokios patirties neteko turėti. Jo žiniomis krepšinyje net neabejoju, jis yra aukšto lygio“, – sakė S.Jovaiša.
- LKF išrinko naują vyrų krepšinio rinktinės trenerį. Juo tapo Klaipėdos „Neptūno“ strategas D. Adomaitis. Staigmenos nebuvo?, – S.Jovaišos paklausė „Lietuva tiesiogiai“ laidos vedėja Daiva Žeimytė.
– Ne. Staigmena buvo prognozuota, turėjom tam tikrų žinių apie D. Adomaičio kandidatūrą.
- Kaip vertinate kriterijus, kurie taikomi trenerių atrankai?
– Apie juos iš viso negirdėjau. Sunku pasakyti, pagal kokius kriterijus buvo rinktasi. Abu yra stiprūs savo srities profesionalai, bet skirtumas vienas – pasiekimai. Norisi turėti tą, kuris jau kažką parodė. Tarptautinėje arenoje R. Kurtinaičio pasiekimai – neginčijami, žaidė stipriose lygose su geromis komandomis ir pasiekė įspūdingus laimėjimus. D. Adomaičio pasiekimus matome labiau vietiniame fronte.
- Jei žiūrėtume kaip sekasi „Neptūnui“ su treneriu D. Adomaičiu, lyg neturėtų kilti abejonių dėl jo kompetencijos.
– Vertinant praėjusių metų čempionatą, pasiekimai labai geri, bet laimėjo pusfinalį prieš neprotingai žaidusią „Lietuvos ryto“ komandą ir praktiškai „sausai“, į vienus vartus, pralaimėjo „Žalgiriui“. Šių metų sezono startas taip pat buvo apgailėtinas – 3 pralaimėjimai ir tik dabar komanda įsivažiuoja. Nė vienas treneris neapsaugotas nuo pralaimėjimo. Žiūrėkime, ką jis padarė per visą savo karjerą, kur jis laimėjo, kur pralaimėjo, bet svarbiausia – stilius. Ar jis tinkamas, šiuolaikinis, modernus, ar mes nesame beviltiški su tuo treneriu žaisdami prieš bet kokio lygio komandą – čia klausimas.
- Suprantu, kad R. Kurtinaičio kieta ranka labiau tiktų rinktinei, nei toks treneris, kaip D. Adomaitis?
– R. Kurtinaitis, be visų laimėjimų Europos taurėse, turi unikalią patirtį dirbant su turtingais krepšininkais. Su tais žmonėmis, kurie daug uždirba, reikia mokėti ir susitarti. J. Kazlauskas tai yra išskyręs kaip vieną iš kliūčių komandos valdymo prasme. D. Adomaičiui turbūt tokios patirties neteko turėti. Jo žiniomis krepšinyje net neabejoju, jis yra aukšto lygio.
- Tai kas čia įvyko? Rinkimai ar rinkimų imitacija?
– Daugiau imitacija. Jei, neprasidėjus rinkimams, žinojome, kas laimės ir šiandien (antradienį, – red.) buvo tik patvirtinta, tai čia nebuvo labai rimta.
- Kaip visa ši situacija gali atsiliepti ateityje? Ar neatbaidys R. Kurtinaičio nuo galimybės ateityje tapti rinktinės treneriu?
– Moraline prasme, be abejo, čia yra pralaimėta. Kaži, ar R. Kurtinaitis sutiks ateityje, nors ir kviečiamas, eiti dirbti rinktinės treneriu. Nepakvietus jo, nepasikalbėjus, nepalyginus jų pasiekimų, galimybių, imituoti rinkimus – štai, išrinksime trenerį, nebuvo teisingai pasielgta. Psichologiškai mes visi pralaimėjome. Aš dabar labiausiai noriu, kad D. Adomaitis laimėtų ar su rinktine pasiektų aukštas vietas.
- Jam užkrovė tokią atsakomybę.
– Užkrovė. O kai pasipils kritika – matot, sakėm, kad R. Kurtinaitis galėjo. Nors sunku pasverti, kas rungtynių dieną kaip ką galėjo padaryti. Mums lengva kalbėti, ypač po rungtynių, kai pamatom padarytas klaidas, bet jų metu nieko neištaisysi. Jei D. Adomaičiui nesiseks sekančiame Europos čempionate, kritikos lavina užprogramuota.
- Kaip jam dirbti, kai iš paskos velkasi toks šešėlis?
– Jau post factum, reikėjo galvoti anksčiau. Žinoma, federacija turi teisę parinkti trenerius, bet reikėjo viską padaryti subtiliau – paskelbti kandidatūrą ir sulaukti narių pritarimo. Dabar užkulisiniai žaidimėliai, žinių trūkumas, vienas paklaustas, kitas ne, vienas nori, kitas ne, figūravo ir Š. Jasikevičiaus pavardė. Š. Jasikevičius kol kas į vienus vartus muša D. Adomaitį su Klaipėdos „Neptūnu“. Reikėjo kažką padaryti protingiau, gražiau, kad nebūtų įvaryti pleištai tarp atskirų trenerių. Dabar matome nelabai skanią situaciją.
- Iš to, ką kalbate, suprantu, kad Lietuvos krepšinis prarado tokį rinktinės trenerį, kaip R. Kurtinaitis?
– Rimas gyvenime yra daug visko matęs, ir šilto, ir šalto. Jis gali sureaguoti visaip. Jį, kaip žmogų ar jo gyvenimą nelabai kas gali pakeisti, bet ambicijos turėjo būti užgautos. Buvo visai nesunku paaiškinti – Rimai, mes turime tokį planą, nepyk ir viskas, tavęs čia nėra, galbūt ateityje būsi reikalingas. Kiekvienas treneris vienus metus gauna tarsi indulgenciją – gali pralaimėti, bet turi dar kitus metus. Du iš eilės pralaimėti metai trenerį skandina, bet retas, kuris atsistatydina po pirmos nesėkmės, J. Kazlauskas taip pat. Ar turėsime galimybę kalbėti su Rimu, jei federacija būtent tokiu būdu skiria sau patinkantį žmogų?
- Jūs pažįstate A. Sabonį. Kaip čia taip nutiko? Ar tarp R. Kurtinaičio ir A. Sabonio perbėgo juoda katė?
– Galbūt jie per retai pastaruoju metu susitinka. Juokaujam, kad A. Sabonį dažniau matom reklamoje, negu susitikimuose. Galbūt ne vien Arvydo čia įtaka, gal kas nors pačioje federacijoje nėra palankiai nusiteikęs Rimo atžvilgiu. Mes visi visą laiką buvome draugai, neįsivaizduoju, kodėl užkasta kompetencija. A. Sabonis tikrai turėjo palaikyti jį, bet, matomai, buvo kitų jėgų, kurios paprašė Arvydo nesikišti, Arvydas tai suprato ir nerodė jokios iniciatyvos, kad pakeistų įvykius kita linkme.
- Kas pastaruoju metu vyksta federacijoje? Susidaro įspūdis, kad federacijos tikslas – su visais susipykti.
– Ten dirba žmonės, per federaciją praeina tokios asmenybės, kurios gyvenime yra kažko pasiekusios, ambicingos. Net maža kibirkštėlė gali tas ambicijas įsiūbuoti, kartais ir neigiama linkme. Reikia mokėti susitarti. Kaip politikoje, taip ir krepšinyje. Negalima dėl asmeninių smulkmenėlių tokį svarbų reikalą, kaip krepšinis, atiduoti nežiniai. Ten reiktų daugiau diplomatijos, nebūti tokiems uždariems, kokie dabar yra. Krepšinis – antroji religija, negi bulviakasį dabar įvardinsim antrąja religija. Iš jų ateina mažai žinių, o šie rinkimai parodė jų užsispyrusį uždarumą. Kaip galima laukti dvi ar tris dienas, kol viskas bus oficialiai paskelbta, kai dabar visi viską žino?
- Greičiausiai pasidarė per daug asmeniškumų, nuoskaudų tarp kai kurių asmenų? Dėl R. Kurtinaičio buvo kalbama, kad yra nuoskaudų dėl jo ilgo liežuvio, santykių su M. Balčiūnu, V. Garastu.
– Taip. Rimas yra tas žmogus, kuris neieško žodžio kišenėje, į akis pasako, ką galvoja – kartais per aštriai, kartais neteisingai. Aš, kadangi jį pažįstu, jam daug ką galiu atleisti. Panašu buvo ir J. Kazlausko ir M. Balčiūno atveju, kuomet J. Kazlauskas pasitraukė ir sakė netreniruos, nes M. Balčiūnas ne tas žmogus. Joną palaikė A. Sabonis, jie kuriam laikui išėjo, M. Balčiūnas suprato, kad nėra prasmės pyktis, nes vienas nieko nepakeis, pakėlė rankas, atsiprašė ir išėjo. Nelabai suprantu, kaip galima neišspręsti problemų, jei kažkas ant kažko pasakė. Tegu pasako, tu pasakyk atgal.
- Kiek pagrįstos neoficialios kalbos, kad J. Kazlauskas, galbūt, ateityje, kai A. Sabonis baigs kadenciją, sieks užimti šį postą? Galbūt visa tai, kas dabar vyksta, yra pradžia ėjimo link šios pozicijos ir buvęs treneris daro labai didelę įtaką visai federacijai?
– Vertinant J. Kazlausko žinomumą Europoje, pasaulyje, šis variantas nebūtų blogas. Kaip jis užims tą vietą, kam bus naudingas, su kuo pyksis ar prasidės kažkokie valymai – to nesinorėtų. Šį variantą vertinu visiškai teigiamai, nes A. Sabonis, kaip mūsų krepšinio flagmanas, savo darbą jau padarė. Be abejo, jis dar gali dirbti, turi įgaliojimus, bet jie jo paties noru gali būti sustabdyti ir tada reikės žmogaus. J. Kazlausko kandidatūra būtų tinkama, jei jis to norėtų.
- Esate minėjęs, kad, jei D. Adomaitis bus paskirtas vyriausiuoju rinktinės treneriu, jis bus „kišeninis“ treneris. Paaiškinkite, ką turėjote omenyje?
– Tai truputėlį per aštriai pasakyta. Pagal rinkimų scenarijų, kai renkiesi praktiškai iš vieno, o kiti tik dėl akių, kitaip įvardinti nelabai pavyksta. Federacija tokiu atveju renkasi sau patogų žmogų. Jei patogus, galima įvardinti, kad toks artimesnis.
