Šiame mače buvo daug teigiamų dalykų „Žalgirio“ žaidime, tačiau vienas jų išsiskyrė.
„Žalgirį“ svarbiais momentais į priekį truktelėjo sprendimas, kuris galėtų tapti ne paskutiniu ginklu ateities kovose. Įpusėjus antrajam kėliniui, Augusto Lima aikštelėje pakeitė Paulius Jankūnas ir sudarė priekinės linijos tandemą su Brocku Motumu.
Nuo pat pirmųjų akimirkų, kai jie atsidūrė kartu ant parketo, „Žalgiris“ pradėjo vieną svarbiausių atkarpų šiose rungtynėse. Tandemas sublizgėjo jau pirmoje atakoje. B.Motumas tvirtai užsiėmė poziciją prieš Austiną Daye, o P.Jankūnas atliko tikslų perdavimą nuo žemės australui.
Jam liko atlikti puskablį kaire ranka ir taip pradėti „Žalgirio“ spurtą 9:0. Per tas kelias minutes, kai B.Motumas ir P.Jankūnas buvo aikštelėje kartu, „Žalgiris“ atitrūko 39:30 ir taip paklojo tvirtus pamatus pergalei.
Ši atkarpa buvo ne vienintelis mažo priekinės linijos tandemo puikios sinergijos ir sukuriamų galimybių vaisius. Rungtynėse su „Galatasaray“ „Žalgiris“, rungtyniaudamas su abiem sunkiaisiais krašto puolėjais, maksimaliai išnaudojo kiekvieną akimirką, kai jie buvo kartu.
Su B.Motumu ir P.Jankūnu aikštelėje „Žalgiris“ surinko 37 taškus ir „Galatasaray“ leido pelnyti tik 13 – „plius 24“ santykis. Neblogai šis tandemas veikė ir rungtynėse su Stambulo „Darussafaka“ – „plius 9“ santykis, kai jie buvo aikštėje.
Šioje rungtynių iškarpoje matome minėtąjį spurtą 9:0, kai antrojo kėlinio viduryje Š.Jasikevičius pasodino A.Limą ir išleido P.Jankūną. Keturios atakos geriausiai atspindi tai, ką suteikia universalus B.Motumo ir P.Jankūno priekinės linijos tandemas.
Jau pirmoji ataka – geriausias pavyzdys, jog P.Jankūnas „centro“ pozicijoje atlaisvina didžiulius plotus baudos aikštelėje, kur žaisti vienas prieš vieną „ant ūselio“ gali tas pats B.Motumas arba Edgaras Ulanovas.
Antrąją ataką pabaigia Leo Westermanno ir P.Jankūno „pikenpopas“ šone, prieš kurį sėkmingai apsiginti yra be galo sudėtinga. Aukštaūgis šioje situacijoje turi labai gerai įvertinti, kur yra jo tiesioginis oponentas, ir nepalikti laisvo koridoriaus link krepšio.
Ir vėl matome, kad „Žalgirio“ baudos aikštelė kupina erdvės, kuria L.Westermannas sugeba pasinaudoti. Trečioji ataka simbolizuoja greitį. B.Motumas yra vienas pavojingiausių kontratakose sunkiųjų kraštų Eurolygoje. Tuo galime įsitikinti ir stebėdami šią ataką.
Sinano Gulero nepristabdytas Kevinas Pangosas įsibėgėja, įsiveržia į baudos aikštelę ir numeta kamuolį laisvam B.Motumui, kuris pelno tritaškį. Galiausiai ketvirtosios atakos finišas – identiškas antrosios pabaigai.
Tai ir vėl tas pats L.Westermanno ir P.Jankūno „pikenpopas“, kuriam išpildyti sukuriamos idealios sąlygos. Vladimiras Micovas (Nr. 5) negali palikti visiškai be priežiūros kampe B.Motumo, tad jo komandos draugams tenka gintis be pagalbos.
Matome, kad tai padaryti labai sudėtinga. Jeigu V.Micovui ar kitam „Galatasaray“ žaidėjui būtų tekę prižiūrėti A.Limą arba Antaną Kavaliauską, jis galėtų jaustis kur kas laisviau, nes minėtieji „Žalgirio“ „centrai“ nėra tokie pavojingi toliau nuo krepšio.
Kada tai galėtų tapti geriausiu sprendimu?
Po rungtynių su „Galatasaray“ Š.Jasikevičius sulaukė klausimo apie B.Motumo ir P.Jankūno priekinės linijos tandemą.
„Man tiesiog reikia suteikti daugiau laiko Brockui. Galime aukoti centimetrus, galime aukoti kažkokį agresyvumą iš Augusto ar Antano. Tačiau aikštelėje turi žaisti tie, kurie demonstruoja geriausią krepšinį, nepriklausomai nuo jų pozicijos“, – dėstė Š.Jasikevičius. Ir iš tikrųjų australas demonstruoja geriausią krepšinį savo karjeroje.
Pastaruosiuose dvejuose susitikimuose (su „Galatasaray“ ir „Barcelona Lassa“) aukštaūgis įmetė atitinkamai 26 ir 24 taškus ir surinko atitinkamai 26 ir 22 naudingumo balus. Galbūt B.Motumo ir P.Jankūno tandemas kartu rungtyniauti turėtų ne tik dėl to, kad australui paprasčiausiai reikia suteikti daugiau laiko. Žaidžiant prieš tokias priekines linijas kaip „Galatasaray“ su Alexu Tyusu ir A.Daye, galima kur kas drąsiau jaustis žemesniais penketukais.
Toks žaidėjas kaip A.Tyusas nepridarys rimtų problemų P.Jankūnui „ant ūselio“, o bendrai tokia varžovų priekinė linija neturėtų dominuoti ir kovoje dėl atšokusių kamuolių. Susidūrus su varžovais, kurių „centrai“ nepasižymi ūgiu ir nėra labai stiprus žaidime „vienas prieš vieną“, remtis P.Jankūnu vidurio puolėjo pozicijoje gali būti gana gudrus ėjimas.
Galbūt toks penketukas su B.Motumu ir P.Jankūnu priešakinėse linijose būtų puikus pasirinkimas, kai puolimas įstringa: atsivėrusi erdvė baudos aikštelėje sukurtų palankesnes sąlygas „mažiukų“ prasiveržimams, o varžovų aukštaūgių budrumą galima būtų tikrinti, pasinaudojus P.Jankūno ir B.Motumo gebėjimais atakuoti iš tolimesnių distancijų. „Žalgiris“ galbūt atrado tai, kad galėtų padėti pakreipti sezoną Eurolygoje kur kas palankesne kryptimi.
