Prieš pusantro mėnesio Kantu „Red October“ komandą palikęs treneris vėl yra be darbo.
„Kol duonos kąsnio netrūksta, ramiai laukiu kitų pasiūlymų“, – sako R.Kurtinaitis.
Strategas į Italiją dirbti išvyko su ambicingais tikslais, tačiau jie nuėjo perniek, kai „Red October“ komanda ėmė pralaimėti vieną mačą po kito.
Komplektacijos spragos, žaidėjų nusiteikimas, sėkmė – šiuos faktorius R.Kurtinaitis įvardina kaip esminius.
Palikęs Italiją R.Kurtinaitis sakė sulaukęs skambučio ir iš Tel Avivo „Maccabi“ klubo, bet ekipa pasirinko Ainarą Bagatskį, o ir pats lietuvis matė rimtų problemų Izraelio ekipos žvaigždyne.
R.Kurtinaitis papasakojo apie darbo Italijoje detales, išsiskyrimą su „Red October“, Vaido Kariniausko pažangą ir karjeros posūkį iš vyrų krepšinio link vaikų.
– Treneri, tai kaip atrodo jūsų dienos vėl netreniruojant jokios komandos?, – krepsinis.net paklausė R.Kurtinaičio.
– Žvejoju, medžioju, ilsiuosi ir laukiu pasiūlymų. Gal koks pasitaikys. Džiaugiuosi, kad galiu leisti pailsėti ir kūnui, ir protui. Žinote, pastaraisiais metais buvo nemažai streso ir įtampos.
– Ar ilgai svarstėte galimybę trauktis iš „Red October“ ekipos?
– Sezono buvo praėję nedaug – tas tiesa, bet esu žmogus, kuris linkęs priimti sprendimus reikiamu metu. Nemėgstu laukti, kol laikas kažką užgydys ir panašiai. Teisingas tai buvo sprendimas ar ne, pamatysime. Italija buvo gera šalis, kas gali nenorėti ten gyventi?
(Juokiasi).
Bet man vien gyventi ir sočiai valgyti – ne gana. Reikia ir darbų nuveikti. Iš patirties žinau, kad reikia viską daryti čia ir dabar, o ne laukti.
Su Vilniaus „Lietuvos rytu“ Europos taurę esame laimėję dėl to, kad sakiau vyrams: „Dabar arba niekada“. Aišku, lietuviams suprasti buvo lengviau, o su amerikiečiais jau būtų truputį kitaip. Jie galvoja apie atlyginimus, kaip ateiti į treniruotę laiku ir laiku iš jos išeiti.
– Kaip reagavote, kai „Red October“ savininkas Dmitrijus Gerasimenka pareiškė, kad esate įpratęs dirbti su žvaigždėmis ir todėl nesusitvarkėte su komanda?
– Iš dalies jis pasakė teisingai. Kantu komandoje buvo tikrai geri vaikinai, jų amžius buvo kontrastingas – vieni jauni, o kiti jau apie 30 metų. Tačiau būdavo keista, kai jiems kažką bandai paaiškinti, o jie nesupranta. Aš jų klausdavau: ar žiūrėjote vakar Eurolygą?
Ar matėte, kaip „Panathinaikos“ vienu tašku laimėjo prieš „Fenerbahce“? Jie žiūri, nesupranta, nė vienas Eurolygos nežiūri. Man kažkaip sunku kažką aiškinti, kai žmonės nestebi aukščiausio lygio krepšinio.
Bandau jiems duoti kažkokių pavyzdžių, kaip reikia domėtis viskuo, norint būti geriausiu. Bendraudavau su jais kaip su vaikais, panašiai ir buvo – mano sūnus jau už juos vyresnis (Juokiasi).
Kiek jų klausiau, ar žiūri Eurolygą, nė vienas neatsakė teigiamai. Nežinau, kaip jie galvoja, bet aš manau, kad norint kažko išmokti, reikia žiūrėti mačus, ypatingai – įtemptas situacijas, kur vienas sprendimas lemia viską. Šių metų Eurolyga tam išvis yra ideali.
– Prieš Naujuosius metus pasirodė informacija, kad jums domėjosi Tel Avivo „Maccabi“ klubas. Ar gandai buvo pagrįsti?
– Su mano agentu klubas kalbėjo ir vasarą, ir vėliau. Man nelabai patiko jų pasiūlymas, kuris buvo orientuotas į vieną sezoną: jei gerai seksis bus vienaip, jei blogai – kitaip. Nebenoriu niekur eiti 2–3 mėnesiams, norisi daugiau garantijų. O ir viduryje sezono kažkur keliauti sunku.
Apskritai manau, kad „Maccabi“ problema ne tiek krepšinyje, kiek žvaigždžių suvaldyme. Gal Bagatskiui pavyks. Bet aš jau turiu akį pamatyti, kur komandose krepšininkai nori žaisti, o kur yra kitaip. Kai žaidėjai nuo sezono pradžios pradeda reguliuoti, kas turi būti treneris, o kas – ne, gero nepasieksi.
Sunku dirbti, kai auklėtiniai sako, jog treneris gal ne toks. Turi tokius žmones gerai valdyti: neleisti jiems vadovauti, turėti savo autoritetą, o taip pat ir neatleisti vadelių. Sudėtinga.
– Ar turėjote kokių kitų darbo pasiūlymų be Tel Avivo klubo?
– Nelabai. Buvo keli variantai, bet tos komandos mane nelabai domina ir nieko rimtai nesvarsčiau.