Buvęs Rusijos krepšinio rinktinės narys 201 cm ūgio S.Monia savo karjeros viršūne laiko 2007 metų Europos krepšinio čempionato Ispanijoje dvi sekundes, leidusias jam pasidabinti pirmenybių aukso medaliais.
Į finalą patekę rusai, pakeliui pusfinalyje įkrėtę Lietuvos krepšininkams, kuriuos tuomet treniravo Ramūnas Butautas, lemiamoje akistatoje santykius aiškinosi su šeimininkais ispanais.
Likus mažiau nei 7 sek. natūralizuotas rinktinės narys Jonas Robertas Holdenas metė į krepšį ir kamuolys, „pastriksėjęs“ ant lanko įkrito ir Rusija išsiveržė į priekį 60:59. Ispanams buvo likusios 2,5 sek. ir prieš mesti galėjusį Ispanijos rinktinės lyderį Pau Gasolį buvo specialiai išleistas S.Monia. Tai per jo aukštai iškeltas rankas ispanas bandė pataikyti, tačiau kamuolys neįkrito ir Rusija tapo Europos čempione.
„Visi klausia, ką per tą minutės pertraukėlę, prieš tą lemiamą varžovų metimą, mums sakė rinktinės treneris Davidas Blattas. Jis pradėjo sakyti, kad reikia tik kartą apsiginti ir visi bus Europos čempionais. Po to nieko negirdėjau ne tik aš, bet ir kiti – ką jis toliau aiškino, neatsimenu. P.Gasolis metė per mano rankas ir buvo svarbiausia jas patraukti reikiamu momentu, kad nebūtų baudos“, – pasakojo apie vieną svarbiausių savo karjeros įvykių S.Monia.
Daugelyje Rusijos klubų ir NBA „Sacramento Kings“ ekipoje žaidęs 2011-ųjų Europos čempionato Lietuvoje bronzos medalio laimėtojas bei 2012 metų Londono olimpiados trečiosios vietos savininkas 33-ejų S.Monia papasakojo ir apie sutiktus savo kelyje trenerius.
- Jūs žaidėte pas daugelį iškilių trenerių – Davidą Blattą, Duško Ivkovičių, Rimą Kurtinaitį. Kuris iš jų jums labiausiai įsiminė?, – buvo paklaustas S.Monia.
– Kiekvienas turi savo istoriją. Kiekvienas iš jų mokė mane krepšinyje to, ko ankščiau aš apie tai neturėjau jokio supratimo. Bet atsimenu D.Blatto žodžius, kuriuos jis pasakė per pirmuosius Rusijos rinktinės treniravimo metus. Tai buvo tais pačiais auksiniais 2007-siais, kai mes dar būdami atrankos varžybose, netikėtai pralaimėjome Belgijai. Jis pasakė: „Jūs jaučiate, kad esate pervargę nuo krepšinio? Kad jums viskas atsibodo? Bet žinokite, kad po daugelio metų, kai baigsite karjerą, jūs suprasite: krepšinis buvo tai, kas buvo geriausio jūsų gyvenime. Džiaukitės žaidimu, kol dar galite“. Tuomet šią frazę praleidau pro ausis, o dabar, praėjus dešimčiai metų, stebiuosi, koks teisus buvo D.Blattas.
- Jus treniravo Rimas Kurtinaitis. Jis ne kartą pasakojo apie savo lėbavimus ir gėrimus karjeros metu ir apie tai, kad už linksmybes buvo „išprašytas iš instituto“. Kai žinai tokią informaciją apie trenerį – tai suartina žaidėją su treneriu ar atvirkščiai – jis krenta krepšininko akyse?
– Nežinau. Bet kai išgirdau apie Rimą Kurtinaitį tokias istorijas – visiškai nenustebau. Juk aš krepšinyje jau ne pirmi metai. Rimas tik nepasikuklino papasakoti, kaip buvo iš tikrųjų. Bet reikia pasakyti, kad R.Kurtinaitis mums pasakojo ne tik apie gėrimus ir lėbavimus. Jis kalbėjo ir apie tai, kaip sunkiai treniravosi SSRS krepšinio rinktinė. Žaidėjai stovyklose tūnojo po pusmetį, negalėdami niekur išvykti – ir gaudavo kapeikas. Bet tai daugeliui, ir žurnalistams, yra neįdomu klausyti – visi nori išgirsti apie Rimo gėrimą ir lėbavimus.
- Norite pasakyti, kad jei profesionalus krepšininkas sako, kad negeria ir nerūko – neverta juo tikėti?
– Ne, aš to nesakiau. Apskritai, man sunku kalbėti už kitus. Paklauskite manęs – atsakysiu.
- Kartą pasakėte, kad po kiekvieno mačo išgeriate po pusę litro alaus...
– Taip. Jau aštuonetą metų po kiekvienų rungtynių stabiliai išgeriu po puslitrį alaus. Na, ne taip jau demonstratyviai, kad įeičiau į persirengimo kambarį, pasiimčiau alaus butelį ir pradėčiau maukti. Ramiai pasėdžiu kokias 20 minučių, ramiai išgeriu – ir viskas. Tik negalvokite, kad visus krepšininkus kviečiu taip daryti. Tiesiog pas mane būtent taip susiklostė.
