56-erių specialistas komandos vairą perėmė iš Tomo Pačėso, kuris iš pareigų pasitraukė savo noru.
R.Kurtinaitis „Lietuvos ryto“ ekipą jau yra treniravęs 2008-2010 metais, kai laimėjo Europos taurę, du LKL čempionatus, dvi Lietuvos taures bei Baltijos lygą.
Neseniai Kantu „Red October“ klubą palikęs R. Kurtinaitis į laukiantį darbą žvelgia kaip į nemenką iššūkį, tačiau tiki, jog šį sezoną „Lietuvos rytas“ dar turi ką įrodyti.
Prieš pirmąją treniruotę strategas visai nesijaudino ir teigė, jog pokyčius reikės vykdyti iš lėto, nors jų prireiks tikrai nemažai. Vienas pirmųjų R. Kurtinaičio darbų – pakeisti kapitono Davido Logano vaidmenį.
– Rimai, kaip per itin trumpą laiką priėmėte sprendimą priimti „Lietuvos ryto“ pasiūlymą?, – lrytas.lt pasiteiravo R. Kurtinaičio.
– Paprastai gyvenime priimu greitus sprendimus, bet čia jau buvo super greitas (juokiasi). Kai kurias detales aptarėme, kai kurių dar nespėjome. Dvejonių buvo, nes turėjau viską pasverti, apgalvoti, kokie bus klubo ateities planai. Jau dirbau Kantu ekipoje, kurioje klubo savininkas išpardavė žaidėjus nieko neatsiklausęs, tai turėjau klausimų dėl Davido Logano, bet dabar jau viską maždaug susidėliojome. Prisidėjo ir tai, kad darbas Lietuvoje, o šiuo metu noriu čia pabūti.
Dabar laikas kurti komandą ne pats geriausias, nes laiko treniruotis nėra, o prieš akis laukia krūva rungtynių. Atsakingų rungtynių. Antradienį žaisime su Utenos „Juventus“, o jie namuose yra tikrai pavojingi, tad klausimų šiuo metu daugiau negu atsakymų. Priėmiau tokį sprendimą, o laikas parodys, ar jis buvo geras.
– Ar sprendimui daug įtakos turėjo tai, jog praėjusį kartą darbas šiame klube jums buvo itin sėkmingas?
– Aš iš klubo išėjau po sėkmingo sezono, nors visi dažniausiai išeina po nesėkmingo. Man tai išėjo į naudą, nes galėjau penkis metus treniruoti tokį elitinį Europos klubą kaip „Chimki“. Gyvenime viskas dėliojasi dėsningai, nors ne viskas nuo mūsų priklauso. O dabar klubo vadovas man pateikė pasiūlymą, pagryrė, kad labai greitai priimu sprendimus, tai negalėjau jo nuvilti (juokiasi). Jis manyje mato kažką, tikisi, kad galėsiu bent truputį pagerinti klubo žaidimą. Nes daug ir nereikia – „Lietuvos rytas“ pralaimėdavo labai mažu skirtumu ir dažniausiai todėl, kad pritrūkdavo sėkmės. Gal jie manyje galėtų tą sėkmę atrasti.
– Ar jūsų, kaip trenerio, filosofija smarkiai pasikeitė per pastaruosius kelerius metus?
– Palikęs „Lietuvos rytą“ dirbau Eurolygoje, kur lygis yra aukščiausias. Todėl nemažai įgavau tos patirties. Kuo toliau, tuo labiau visi tobulėjame. Dabartiniame „Lietuvos ryto“ žaidime pastebėjau daug dvejonių, komanda nepasiruošusi laimėti. Yra kažkokių baimių, todėl reikės pakelti pasitikėjimą savimi. Mėgstu greitą žaidimą, todėl bandysiu pagreitinti tempą, man norisi daugiau gyvumo, energijos ir entuziazmo. Dabar to truputėlį trūksta. Nežinau, ar dėl nuovargio, ar dėl moralinių dalykų, bet komandą kažkas slegia. Stengsiuosi išlaisvinti tą energiją.
– Ar įmanoma bent minimalius pakeitimus įvykdyti iki Karaliaus Mindaugo taurės?
– Tai labai sunku. Nėra logiška keisti tai, ko žaidėjai mokėsi pusmetį. Tai neduotų rezultato. Man lengviau išmokti „Lietuvos ryto“ derinius, negu jiems išmokti mano. Reiks ieškoti viduriuko. Nors aš propaguoju kiek kitokį stilių, negu Tomas Pačėsas, tačiau dabar kažką keisti nėra laiko. Atvirai pasakius, važiuodamas į Vilnių visą kelią galvojau, nuo ko pradėti. Apsisprendžiau, kad reikia po truputį pratęsti buvusio trenerio darbą ir atlikinėti korekcijas.
– Ar ši „Lietuvos ryto“ sudėtis pajėgi konkuruoti dėl aukščiausių titulų?
– Sudėtis yra, kokia yra. Nors mėgstu kiek mobilesnę, tačiau potencialo turime. Ką laimėsime, nežinau. Anksčiau buvo vienas lygiavertis priešininkas, o dabar yra ir „Neptūnas“, ir „Lietkabelis“. Abi komandos turi biudžetus, turi neblogus žaidėjus. Nenurašau ir tų pačių Kėdainių ekipos ar „Vytauto“. LKL lygis yra pakilęs ir reikia bijoti kiekvieno priešininko – atsipalaiduoti negalima. Kaip sakė Michaelas Jordanas: „Jei bandei, bet nepavyko, nenusimink ir bandyk dar kartą. Bet jei nebandysi, tai bus nusikaltimas“.
– Visi spėlioja, kaip pasikeis ekipos braižas atvykus Jimmy Baronui?
– Komandai geras metikas nepamaišys. Rokas Giedraitis pagal savo amžių tą vaidmenį neblogai atlieka, o Deividas Gailius to negali daryti dėl traumų ir ligų. Tad J. Baronas tikrai reikalingas – jis gudrus ir intelektualus. Davidą Loganą norėčiau perkelti į įžaidėjo poziciją, jis gerai valdo kamuolį, gali kamuolį mesti ir perduoti. Atsimenu, kaip man Chucką Eisoną pavyko perkelti iš vienos pozicijos į kitą ir viskas puikiai atrodė. Tą sezoną laimėjome visus titulus vien dėl to, kad man pavyko teisingai jį perstumti iš atakuojančio gynėjo į įžaidėjo poziciją.
– Gal įvykus pokyčiams pavyks pagaliau nustebinti ir „Žalgirį“?
– Ir be „Žalgirio“ yra visa eilė komandų, su kuriomis reikės kovoti. Mes įpratę visada matyti šią dvikovą, bet dabar atsirado ir kitų varžovų. Nors kauniečiams šį sezoną tris kartus pralaimėjome, bet stengsimės tai pakeisti. Žiūrėsime, ką išeis padaryti.
– Dabar visas dėmesys bus skiriamas kovoms vietiniame fronte, ko tikitės iš ekipos?
– Liko Karaliaus Mindaugo taurė ir Lietuvos krepšinio lygos rungtynės. Aišku, reikia žiūrėti į čempionatą. Dabar didelių pertraukų nebebus, o kad pasiektume kažkokį įdirbį reikės bent poros savaičių. Man teks prisitaikyti prie komandos, laukia sudėtingas darbas ir nemenkas iššūkis.
– Ar praleidus tiek daug metų krepšinyje dar jaučiasi jaudulys einat treniruoti naujos komandos?
– Kai pradedi dirbti nuo vasaros ir pats komplektuoji komandą, tada to jaudulio nėra, o dabar yra tokia loterija. Ne komanda priklauso nuo manęs, o daugiau aš priklausau nuo komandos (šypsosi).
