„Nereikia taip jau skambiai šaukti – sensacija. Nėra čia didelės sensacijos ar katastrofos. Mes žinome, kokioje duobėje po Europos taurės esame, kaip ir žinome, kokiame pakilime dabar yra „Juventus“ komanda. Juk ji laimėjo šešis LKL mačus iš eilės. Per porą dienų savo žaidėjų neprikelsiu“, – po nesėkmės Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje kalbėjo naujasis „Lietuvos ryto“ treneris Rimas Kurtinaitis.
Tad praėjusių metų taurės savininkai užbaigė pasirodymą, o kelialapį į pusfinalį savo kišenėje turi Utenos komanda, kuri savaitgalį Kauno „Žalgirio“ arenoje pusfinalyje grumsis su Panevėžio „Lietkabelio“ arba Alytaus „Dzūkijos“ poros nugalėtoja.
Atkakliose antradienio taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynėse viską lėmė paskutinė minutė: sostinės klubas pirmavo 4 taškais – 81:77, tačiau leido šeimininkams uteniškiams atsitiesti ir išplėšti pergalę.
– Treneri, kaip būtų galima konstatuoti: ar „Juventus“ iškovojo pergalę, ar jūsų komanda sugebėjo atiduoti kelialapį varžovui“, – lrytas.lt paklausė R.Kurtinaičio.
– Tik mes pralaimėjome – likus minutei turėjome keturis taškus, o po to sugebėjome padaryti net 4 klaidas. Kaip taip... Komandai ir pasakiau – viena yra žaisti krepšinį, o kita – laimėti rungtynes.
Tam reikia ruoštis ir mokėti daryti. Tai juk taip paprasta: laiko nedaug, kontroliuok žaidimą, neprarask kamuolio. Galų gale, visas 24 sekundes bumbsėk kamuoliu, o po to padėk ant žemės. Bent nauda būtų...
– Trečiame kėlinyje šeimininkai „Juventus“ krepšininkai turėjo nemenką 8 taškų atotrūkį, tačiau jūs nenorėjote imti minutės pertraukėlių. Kodėl?
– Tai kad mačiau, kaip ir iš kur meta varžovas, kaip pataiko. Supratau, kad reikia vieną ar kitą keisti žaidėją ir viskas atsistos į vietas. Kodėl turiu imti minutės pertraukėlę, jei neturiu ką pasakyti?
Gaila, kad likus kovoti mače 6 sekundes, kai turėjome 3 taškų deficitą, man jau neliko minučių pertraukėlių – būtume išspaudę kažką iš tos situacijos.
– Šis pralaimėjimas jau įvardintas kaip turnyro sensacija.
– Su tomis sensacijomis tai Lietuvoje net juokinga darosi... Žaidėme su „Šiauliais“ gerą krepšinį 35 minutes, tai po pergalės vienu tašku visi puolė rašyti, kad vos vos išvengė sensacingo pralaimėjimo. Nors kontroliavome mačo eigą... Dabar su „Juventus“ gerai žaidėme 39 minutes, bet patys suradome sau problemų – ir vėl sensacija.
Aš niekaip nesuprantu, jei lemiamu momentu net du įžaidėjai aikštėje negali sutvarkyti žaidimo, vadinasi, kad kažkas negerai. Du „maži“ ir svarbūs žaidėjai leidžia vykti nežinia kam... Suprasčiau, kad reikėtų kažko mokyti lietuvius – kokį Deividą Gailių ar kitą... Bet juk kalbame apie užsieniečius, kuriems tikrai nereikėtų aiškinti krepšinio abėcėlės.
– Ką išskirtumėte iš Vilniaus ekipos mače su „Juventus“?
– Žinoma, kad Drew Gordoną. Jis vienas darė darbus už kitus. Apskritai, šis mačas parodė, kad „Lietuvos rytui“ reikia būti mobilesniam. Ką mes turime?
Mūsų aukšti vyrai – Adamas Lapeta ir Artūras Gudaitis buvo lėtesni už Vaidą Čepukaitį. Jis darė, ką norėjo, todėl nebuvo reikalo leisti lėtesnius žaidėjus, o D.Gordonas galiausiai susitvarkė. Vilniaus ekipai reikia aukštesnės ir mobilesnės komandos – visose grandyse. Čia yra aiški žinia man...
– Svetimos aikštės faktorius turėjo reikšmės?
– Kaip jau sakiau, komandą naujam gyvenimui prikelti per porą dienų negalima – reikia mažiausiai poros savaičių. Salė gal ir neturėjo itin didelės įtakos.
Nors mane tikrai stebina toks Karaliaus Mindaugo taurės formatas: tai kam tuomet tu LKL kovoji dėl geresnės vietos turnyro lentelėje, jei po to tenka žaisti išvykoje vieną mačą? Ir kam tie burtai, kokioje aikštėje teks kovoti, jei turnyro lentelė pati tau sudeda visus taškus.
Aš suprantu, Vokietijoje yra praktika, kad geresnė komanda važiuoja į kaimus pas blogesnę, kad parodytų save, padėtų surinkti pinigų, populiarintų krepšinį. Bet Lietuvoje to nereikia daryti – pas mus nėra kaimo komandų, visos iš miestų, tai kam reikia iškreipti situaciją? Nežinau, ar tai teisingas sprendimas su tais aikštės burtais.