EUROLYGA 2023

„Lietkabelio“ prezidentas paatviravo: „Situacija buvo liūdna“

„Situacija buvo liūdna“ , – prisimindamas tą Panevėžio „Lietkabelį“, kurį rado 2012-aisias, šyptelėjo verslininkas Alvydas Bieliauskas. 

  A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br>  K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
  A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br>  K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 Beveik neabejojama, kad K.Maksvytis pasibaigus sezonui sulauks ne vieno klubo pasiūlymo.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 Beveik neabejojama, kad K.Maksvytis pasibaigus sezonui sulauks ne vieno klubo pasiūlymo.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 A.Bieliauskas dėl puikaus klubo sezono pernelyg nensutebo: „Tam tiesiog pribrendome“.<br> K.Kavolėlio/ kklietkabelis.lt nuotr.
 Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas (kairėje) šiemet padidino paramą klubui.<br> G.Šiupario nuotr.
 Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas (kairėje) šiemet padidino paramą klubui.<br> G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 3, 2017, 11:59 AM, atnaujinta Aug 29, 2017, 8:29 PM

Nuo to laiko praėjus penkeriems metams, „Lietkabelis“ lyg niekur nieko Lietuvos krepšinio lygos finale kimba į atlapus dešimt kartų didesnį biudžetą turinčiam Kauno „Žalgiriui“ ir renka pilnutėles „Cido“ arenos tribūnas. 

Nors dėl tokios sėkmės daugelis liaupsina taktinius Kazio Maksvyčio sugebėjimus ar nesenstančius brolius Lavrinovičius, tačiau 60-metis A.Bieliauskas geriau nei bet kas kitas žino, kokį sunkų ir nematomą darbą Panevėžio ekipos vadovams teko atlikti. 

Šis istorinis klubas įkurtas dar 1964 metais bei buvo vienas iš aštuonių LKL steigėjų 1993-iasiais, tačiau tai jam toli gražu negarantavo jokio stabilumo. 

Ekipos pavadinimas keitėsi kiekvieną kartą atsiradus naujiems rėmėjams („Kalnapilis“, „Sema“, „Preventa-Malsena“, „Techasas“), o prie „Lietkabelio“ sugįžta tik 2012-aisiais. 

Tuomet žlugus Vladimiro Romanovo valdomam Ūkio bankui, nuo jo priklausoma Panevėžio komanda liko tuščiomis. 

2013 metais klubą į savo rankas perėmė A.Bieliauskas, kuris iki šiol yra pagrindinis akcinės bendrovės „Lietkabelis“ savininkas, turintis daugiau nei 90 procentų kompanijos akcijų. 

Didžiausioms Europos rinkoms kabelius tiekianti įmonė yra  pagrindinė Panevėžio krepšinio komandos rėmėja – jos dalis sudaro beveik 80 procentų viso klubo biudžeto. 

Jis šį sezoną siekia maždaug 800 tūkst. eurų, o iš jų bent 200 tūkst. atseikės šiemet finansavimą dvigubai padidinusi miesto savivaldybė. 

Akivaizdu, kad mažmenine prekyba neužsiimantis  AB „Lietkabelis“ iš svarios paramos tiesioginės naudos negauna, tačiau dėl savo sprendimo A.Bieliauskui didelių dvejonių niekada nekilo. 

„Tai mūsų duoklė Panevėžio žmonėms“, – užtikrintai sako klubo prezidentas.

– „Lietkabelio“ klubas sparčiai auga jau ne pirmus metus, kodėl ryškų šuolį išvydome būtent šį sezoną?, – lrytas.lt paklausė A.Bieliausko. 

– Tam tiesiog pribrendome. Klube jau ilgą laiką vyksta nuoseklus vystymasis, pasidėjome gerus pagrindus – juk niekas iš niekur neatsiranda. Tame klube, kokį radome (2012 m. – Red.), situacija buvo pakankamai liūdna, todėl reikėjo priimti daugelį naujų sprendimų.

Bet niekas neįvyko iš karto ir praėjo maždaug trys metai, kol viską surikiavome į vietas. Tai kolektyvinis darbas, kuriame iš pradžių reikėjo atsirinkti tinkamus žmones, išsikelti tikslus,  turėti finansinį pagrindą. 

– Nauji rėmėjai atėjo natūraliai – kartu su pergalėmis? 

– Be abejo. Jau praėjusiame sezone, net ir neturint itin konkurencingų finansų ar sudėties, tačiau vadovams ir trenerių štabui vykdant nuoseklų darbą, pasiekėme šiokius tokius rezultatus.

Septintoji vieta LKL mums buvo svarbus pasiekimas, pirmas didesnis šuolis, o gerai pasirodėme ir Baltijos krepšinio lygoje.  Tad viskas prasidėjo jau nuo tokių sėkmės užuomazgų. 

– Klubo istorijoje jo pavadinimas keitėsi ne kartą – kodėl buvo svarbu sugrįžti prie pačio pirmojo? 

– „Lietkabelis“ yra viena seniausių komandų Lietuvoje ir tik po LKL steigimo buvo atėjęs pavadinimų keitimo etapas. Tame dalyvavo visa eilė Panevėžio organizacijų, bet galų gale iš to vis tiek nieko gero neišėjo.

2012-aisiais klubui pagaliau buvo atiduotas originalus pavadinimas, kuris istorine prasme „Lietkabelį“ išrikiuoja šalia „Žalgirio“ ir „Neptūno“. Galima didžiuotis šiuo vardu. 

– Prieš penkerius metus komandos rėmimą perėmusi „LIetkabelio“ AB iš to tiesioginės naudos negauna, tačiau tai jūsų neatbaidė? 

–  Juk ir verslininkai ne visada ieško naudos. Nėra jokių abejonių, jog į sportą investuoti apskritai neapsimoka. Bet žvelgiant plačiąja prasme, tai daryti reikia – kažkas juk turi pasirūpinti miestu, sujungti bendruomenę.

„Lietkabeliui“ tai tarsi socialinė programa, vykdoma per gerai žmonėms pažįstamus krepšininkų veidus ir padedanti tvarkytis su įvairiomis problemomis.  

Tai mūsų duoklė Panevėžio žmonėms, nes pats AB „Lietkabelis“ iš  paramos daug negauna – parduodame ne kasdieninio vartojimo, o aukštų technologijų produktus. Net mūsų vardo skambėjimas Lietuvoje beveik jokio rezonanso pardavimams neturi. 

– Šiemet miesto savivaldybė klubui numatė skirti 200 tūkst. eurų. Realu, kad ši parama ateityje išaugs? 

– Žinoma, kol kas jos neužtenka, bet miesto daug įtikinėti nereikia. Jie ir patys mato, kaip žmonės vertina komandą. Parama turi būti padidinta, jei norime turėti komandą, kuri gerai reprezentuotų Panevėžį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – juk išsikovojome teisę vėl žaisti Europos taurėje.  

Pavyzdžiui, Ispanijoje savivaldybių skirtos lėšos sudaro bent pusę klubų biudžeto, o aš džiaugčiausi, jei pas mus būtų bent trečdalis ir lygiuotumėmės į Klaipėdą ar Vilnių. Tačiau Panevėžio mero požiūris labai teigiamas, todėl viskas krypsta į gerąją pusę. 

– „Lietkabelis“  daug giriamas ir už vasarą nuveiktus darbus. Galima sakyti, kad kiek neįprasta komandos komplektacija pasiteisino? 

–  Manau, kad sprendimai buvo pavykę, nes nepaisant vyresnio mūsų krepšininkų amžiaus, iki pat sezono pabaigos pavyko išlaikyti gerą sportinę formą. Žinoma, neaišku, kas iš tos sudėties liks vėliau.

Panašu, jog komandą reikės burti iš naujo. Bet tai natūralus procesas, kuris vyksta visose komandose. 

– Trenerių kolektyvo darbas pranoko jūsų lūkesčius? 

– Trenerio ir jo štabo pasiekimai susidėjo ir iš daugybės matomų, ir nematomų dalykų. Už aikštės ribų personalas nuolat dirbo su  fiziniu pasirengimu bei traumų prevencija, dėl to sezoną baigėme praktiškai be jų, kai tuo tarpu kiti klubai turėjo didesnių problemų. 

Kiekvienas treneris gerai atliko savo dalį – Jurica Žuža, kuris pats buvo geras vidurio puolėjas, dirbo su aukštaūgiais, o Gintaras Kadžiulis užsiėmė likusiais krepšininkais. Darbai buvo pasiskirstyti, todėl ir matėsi efektas. Juk žmonės, kurie užsiima su specifine grupe, žymiai geriau išmano tai, ką daro. Aišku, Lavrinovičius jau mažai ko išmokysi, nes jie ir patys pamoko mūsų jaunimą (šypsosi). 

Kalbant apskritai, sezono metu buvo duobių bei banguotų etapų, bet užtenka pasižiūrėti pasiektus rezultatus – tai jau savaime yra įvertinimas. 

– Pastaruoju metu dėmesio centre vis dažniau atsiduria K.Maksvytis. Klubui realu po tokio sėkmingo sezono jį išsaugoti? 

– Kai baigsis sezonas, pažiūrėsime. Pirmiausia turi sutapti jo ir mūsų pačių norai. Aišku, Kazys mus tenkina ir su juo kalbėsimės. Bet ateitį prognozuoti sunku – gal jis gaus pasiūlymą iš „Barcelonos“ (juokiasi). 

– Kaip kitą sezoną mėginsite dar labiau pranokti specialistų prognozes? 

– Pasibaigus sezonui šiek tiek atsipūsime ir atsiraitoję rankoves komplektuosime komandą. Tada žiūrėsime, kas liks, ko reikės ieškoti. Ateičiai turime daugelį planų, bet jie tegul lieka klubo viduje. 

Tobulėjimui ribų juk nėra. Mūsų krepšinio kokybė priklausys nuo turimų žaidėjų – jei jie gerai derės kartu ir bus tinkamas mikroklimatas, vėl galėsime judėti pirmyn. Svarbu, kad komanda būtų pozityvi ir vieni kitus suprastų. Kai atskiri žaidėjai tiesiog renka statistiką, tai nėra komanda. Mūsų požiūris toks, kad visuomet reikia eiti bendro rezultato link. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?