Po rungtynių sostinės ekipos strategas R.Kurtinaitis neslėpė nusivylimo. „Tikėjomės sunkių rungtynių. Taip ir įvyko. Techniškai jos nebuvo gražios, nes abi komandos daug klydo. Didelė atsakomybė krito ant klaipėdiečių, o mes irgi, neslėpsiu, tikėjomės laimėti. Bendrai, buvo labai daug techninio broko, labai prastas pataikymas: sugebėjome įmesti tik 1 tritaškį iš 15. Gerai, kad šioje serijoje turime namų pranašumą. Namie, galbūt, žaidžiame šiek tiek geriau. Tačiau vis tik nežaidžiame gero krepšinio.
Pasigendu kai kurių mūsų žaidėjų svarbaus indėlio svarbiose rungtynėse“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
– Kiek jums gyvenimą apsunkina Artūro Gudaičio problemos su pražangomis?
– Nenoriu nieko sakyti apie teisėjavimą. Tik noriu pasakyti, kad kartais nesuprantu, ko teisėjai nori iš žaidėjų. Kai žaidėjas priima kamuolį ant žemiausio ūselio, kontaktas bus visada. Krepšinis nėra tinklinis. Ten du kūnai badosi po krepšio ir tai yra normalu. Nesakau čia, kad gerai ar blogai. Aš tik noriu paaiškinimų, kad galėčiau pasakyti žaidėjams, ką mes turime daryti. A,Gudaitis mums yra svarbus. Jeigu per dvi minutes jam sušvilpia tris baudas, mes turime problemų.
– Kiek svarbus namų aikštės faktorius?
– Manau, kad svarbus, nors nemanau, kad didelis skirtumas žaisti namie ar išvykoje. Salės matmenys – vienodi, baudos linija ir tritaškio linija – vienodo ilgio. Reikia šokti, bėgti ir namuose, iš išvykoje. Žinoma, manau, kad namie mūsų komanda žaidžia energingiau. Aš tikiuosi tos energijos namuose. Manau, kad tas salės pranašumą gal ir turės kažkokią įtaką.
– Ką galėtumėte pasakyti apie savo įžaidėjų darbą šiose rungtynėse?
– Sakyčiau, nesuprantu kai kurių žaidėjų, ypač tų, kurie jau yra trisdešimtmečiai, taktinių sprendimų. Ketvirtajame kėlinyje, likus žaisti 6 minutes, „Neptūnas“ buvo prasižengęs keturis kartus. Manyčiau, kad reikėtų mesti dvidešimt baudų. Tada prasideda ne grožis, o naudingumas: kaip komandą taktiškai privesti prie pergalės. Tačiau mes pasirinkome tritaškius. Sustabdyti žaidėjus sunku, nes jiems trūksta protingesnių sprendimų. Pasakiau Kisieliui ir Jomantui, ir Gailiui, kurie yra trisdešimtmečiai ir tai turėtų žinoti. Man pikta ant Margirio, kuriam lemiamu momentu reikėtų imtis iniciatyvos. Iš kitos pusės, jis jaunas, stengiasi, žaidžia kaip pavyksta. Visus lemiamus metimus atliko jis. Vilniuje jis pataikė, o čia ne. Nemanau, kad teisinga yra nulemti savo komandos rezultatą per vieną žaidėją – ar jis pataikys, ar ne. Procesas turi būti reguliuojamas. Ypač jeigu varžovai prasižengė keturis kartus, mes privalome žaisti taip, kad mestume kuo daugiau baudų. Apie visa tai nuolat kalbame, bet nevisada pavyksta išpildyti.
– Kiek buvo skaudu tai, kad svarbiu momentu D.Gailius neprasižengė prieš J.Grantą, kai galėjo tai padaryti?
