Čempionate startavusi ne taip, kaip visi to trokšta, Dainiaus Adomaičio vadovaujama komanda po truputį atrado savo žaidimą bei dar nepasibaigus grupės kovoms užsitikrino kelialapį į kitą etapą.
Niekas nesistebi, kuomet rinktinę į priekį, pergalių link traukia tokie žaidėjai, kaip Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Mantas Kalnietis ar Jonas Mačiulis. Tačiau kaip pasimatė grupės rungtynėse, D.Adomaičio schemose atsirado ir slaptų ginklų.
Rungtynėse prieš Izraelį sužibėjo Edgaras Ulanovas, o ypač daug dėmesio susilaukė nebe pirmą kartą į rinktinę tik per plauką patekusio Ado Juškevičiaus pasirodymas. Gynėjas rungtynėse prieš Italiją pelnė 20 taškų ir atvedė Lietuvos rinktinę į svarbią pergalę.
Tačiau tokie krepšininkų pasirodymai stebina ne visus. Niekaip nepailstantis, buvęs rinktinės žaidėjas ir vis dar profesionalaus krepšinio atsisakyti nenorintis 40-ies metų Dainius Šalenga įsitikinęs – visi, kurie yra rinktinėje turi potencialo ir galimybių, todėl tokie pasirodymai yra natūralus reiškinys.
„Juk nėra taip, kad žaidėjas buvo paimtas iš žemo lygio komandos žaidžiančios silpnoje lygoje ir sublizgėjo. Visi turi patirties, rungtyniauja stipriose komandose. Jeigu finale ar pusfinalyje vienas tokių žaidėjų įmestų trisdešimt taškų, tada būtų kitaip ir galėtume kalbėti kas įvyko. Bet čia grupės rungtynės. Taip ir turi būti“, – įsitikinęs su rinktine 2003-aisiais Europos čempionu tapęs žaidėjas.
D.Šalenga tikisi, kad rinktinė dar nepademonstravo geriausio žaidimo ir šį parodys atkrintamosiose rungtynėse, o paklausus, ką dar būtų galima pagerinti rinktinės žaidime, jis turi paprastą atsakymą – idealumui ribų nėra.
– Kaip jums rinktinės žaidimas?, - paklausėme D.Šalengos.
– Viskas po truputį gerėja. Pradžioje atrodė sunku, tačiau kiekvienos laimėtos rungtynės suteikė teigiamų emocijų ir viskas juda į priekį, žaidimo kreivė kylanti.
– Kodėl žaidimas dažnai atrodo toks banguotas?
– Nereikia stebėtis. Žaidimas iš to ir susideda. Daugelio komandų žaidimas banguoja ir Lietuva nėra išimtis. Tačiau jeigu tikslai įgyvendinami, pergyventi nėra ko.
– Ką dar reikėtų pagerinti žaidime?
– Yra daug niuansų, o idealumui ribų nėra. Galima sakyti, kad kiekvienas krepšininkas savo žaidimą kiek išeina galėtų pagerinti, taip pat visas komandinis žaidimas galėtų pagerėti. Visuomet galima stengtis tobulinti tai, ką turi. Tik klausimas, kaip tai seksis padaryti.
– Kaip pasikeitęs žaidimas, lyginant su ankstesniais laikais, kuomet jūs rungtyniavote rinktinėje?
– Daug pasikeitęs. Krepšinyje viskas eina į priekį. Dabar metama daugiau tritaškių, žaidimas judresnis. Kaip jau kalbėta ankščiau, ateina nauji vėjai. Įsigalėja NBA komandos „Golden State Warriors“ žaidimo stilius, visi nori būti kaip Stephenas Curry (šypsosi).
– Tokios triuškinančios pergalės, kaip prieš Ukrainą. Daugiau motyvacijos prideda ar atpalaiduoja?
– Pergalė visada geriau nei pralaimėjimas. Sezono metu iš duobės dar gali kažkaip išeiti, kadangi turi laiko. O čempionate juk nežinai, kaip atsilieps pralaimėtos rungtynės. Juk teigiamos nuotaikos visuomet geriau nei neigiamos. Pergalė nuteikia optimistiškiau ir stipriai prisideda prie geresnės būklės.
– Ar galima rinktinės žaidime įžvelgti tam tikrų trūkumų?
– Kiekvienas treneris daro, kas jam priimtiniausia. Labai tikiuosi, kad lietuviai dar nesužaidė geriausių rungtynių ir jas pasiliko atkrintamosioms. Jeigu taip ir yra, tai patiems žaidėjams bus labai malonu, kuomet sužais reikiamu metu ir galės sakyti, kad tai padarė pačiu laiku.
– O kaip vertinti netikėtai sublizgėti spėjusius žaidėjus, tokius kaip Edgaras Ulanovas ar Adas Juškevičius?
– Kuo daugiau rinktinė turi ginklų ir kuo daugiau žaidėjų gali įnešti tam tikrą savo indėlį tuo yra geriau. Juk jie nėra naujokai krepšinyje. Pavyzdžiui, A.Juškevičius yra buvęs ir pasaulio čempionate. Todėl stebėtis nereikėtų.
– Vadinasi, viso to nereikia sureikšminti?
– Juk nėra taip, kad žaidėjas buvo paimtas iš žemo lygio komandos žaidžiančios silpnoje lygoje ir sublizgėjo. Visi turi patirties, rungtyniauja stipriose komandose. Visi, kurie yra rinktinėje turi potencialo ir galimybių, yra nuėję tam tikrą kelią, daug matę. Taip ir turi būti.
Kiekvienas žaidėjas, kuris yra antroje rotacijos pusėje laukia savojo šanso ir turi juo pasinaudoti. Tuo labiau, kad tai yra grupės rungtynės. Jeigu finale ar pusfinalyje vienas tokių žaidėjų įmestų trisdešimt taškų, tada būtų kitaip. Bet čia grupės rungtynės. Tokie krepšininkai ir yra rinktinėje tam, kad tinkamai leistų pailsėti svarbiausiems žaidėjams, įneštų šviežumo ir panašiai.
