„Žinote, dabartiniame krepšinyje visi turi būti lyg gaisrininkai – laukti gaisro ir reaguoti į jį. Šios rinktinės žaidėjai nebuvo gaisrininkais – nepagavo momento, kai prasidėjo gaisras“, – savo mintis apie pasibaigusį lietuviams „Eurobasket 2017“ apibendrino buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės strategas ir Federacijos prezidentas Vladas Garastas.
Dainiaus Adomaičio vedama komanda šių metų Europos krepšinio pirmenybėse sužaidė šešerias rungtynes, iš kurių patyrė du pralaimėjimus: taip jau atsitiko, kad tai buvo pirmosios ir paskutiniosios čempionato rungtynės.
„Ar tai tragedija? Kaip pasižiūrėjus – paprastas sirgalius pralaimėjimuose mato tragediją, kol jų neužgožia kiti laimėjimai. Prisiminkime kad ir tuos 2009 metus, kai prie rinktinės vairo stovėjo Ramūnas Butautas, o jo asistentu buvo Rimas Kurtinaitis. 2007-siais ši rinktinė Europoje buvo trečia, kitais metais olimpiadoje Pekine – ketvirta, o 2009 metų „Eurobasket“ turnyre Lenkijoje – vos 10-oje pozicijoje. Ir ką? Po to atėjo laikas, kai pergalės sugrįžo. Mano galva, dramatizuoti nėra ko“, – aiškino 85-erių krepšinio treneris.
Tačiau V.Garastas pastebėjo, kad šių metų Europos čempionato pamokos Lietuvos ekipą turėtų priversti kur kas labiau skirti dėmesį pagrindiniam aspektui – žaidėjų komplektacijai.
„Šis čempionatas parodė pagrindinį mūsų ekipos skaudulį: mes jau daugiau nebegalime ramiai stebėti, kad į rinktinę dėl tam tikrų priežasčių neatvyksta 3 ar 4 reikalingi krepšininkai. Tokio komforto mes jau negalime sau leisti. Pasižiūrėkite – jei Dainiaus Adomaičio komandoje būtų Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis, Lukas Lekavičius ir gal net greitį mėgstantis Renaldas Seibutis, komanda būtų visiškai kita. Mano galva, ši situacija su šiais krepšininkais tapo svarbiausia, kodėl mes Europos čempionate nesugebėjome laimėti to, ką privalėjome laimėti“.
– Čempionato aštuntfinalis ir kova su graikais. Kas, jūsų manymu, lėmė tą nesėkmę Stambule?
– Tai problema buvo su komandos komplektacija?
– Ne pati komplektacija buvo problema, o pasirinkti krepšininkai. Jų meistriškumas. Aš pasigedau Donato Motiejūno ir Jono Mačiulio meistriškumo akistatoje su Graikija. Krepšininkai privalo į save žiūrėti labai kritiškai, tačiau, nepanašu, kad taip yra.
D.Motiejūnas apskritai porą metų blaškėsi ir jis neturėjo jokio rimto treniruočių proceso. Jis į komanda atėjo kaip garsi pavardė, o dabartiniame sporte garsios pavardės jau nieko nereiškia.
Tai tik reiškia, kad tam tikru momentu krepšininkas buvo pasiekęs meistriškumo aukštumas, gerą sportinę formą, todėl jis ir turėjo vardą.
Dabar pas D.Motiejūną to visiškai nėra. Jis šįkart aikštėje buvo nematomas.
– Kam tuomet vertėtų padėkoti už pastangas ir darbą aikštėje per „Eurobasket 2017“?
– Kam padėkoti? Manau, palyginus su praėjusiu sezonu ir olimpiada, labai gerai atrodė Jonas Valančūnas. Tai tikrai yra didelis krepšininko šuolis į priekį.
Dar man patiko Mindaugo Kuzminsko darbas – jis varžėsi pasiaukojančiai. Be to pastangas laimėti ir pavyzdį rodė Mantas Kalnietis. Bet jis nenustebino, nes visuomet yra toks tikslų siekiantis žaidėjas. Kažką daugiau negalėčiau išskirti.
– Kaip su Lietuvos rinktinės strategu Dainiumi Adomaičiu?
– Manęs jau klausinėjo žurnalistai, ar nevertėtų iš posto atleisti D.Adomaitį. Tiems visiems atleidėjams pasakiau – „jokiu būdu“. Juk pralaimėjimai kur kas labiau duoda naudos nei pergalės – pamokos išmokstamos geriau.
Manau, D.Adomaitis gali padaryti išvadas ir pasikartosiu – iš jo gali gautis tikrai labai geras strategas.
Su mūsų dabartiniu rinktinės treneriu yra viskas gerai ir juolab, mes nesame tokia tauta, kad į D.Adomaičo vietą stovėtų eilė norinčių.
Net ir kelių nesurasime į tą eilę. Tai manau, kad D.Adomaičiui reikia padėkoti už triūsą ir nervus.
Dabar Europos čempionatas baigėsi ir jau ant nosies atranka į pasaulio pirmenybes – tad savotiškas „mirė karalius-tegyvuoja karalius“. Kalbu, kad darbas turi tęsti, krepšinis dėl to pralaimėjimo Europos čempinate nemirė.
– Lietuvos krepšinio federacija kėlė rinktinei užduotį būti penketuke. Vadinasi, rinktinė neįvykdė užduoties.
– Mūsų komanda galutinėje įskaitoje užėmė 9 vietą. Ji buvo devinta tarp 24 rinktinių ir šalių, kurių, galbūt, ekonomikos lygis kur kas geresnis nei Lietuvos.
Ką galėjo, tą komanda ir padarė. Taip pat kaip ir krepšinio federacija – ji surado pinigų rinktinei rengtis turnyrui, organizavo devynis kontrolinius mačus.
Manau, bendras darbas atliktas. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija galiausiai įvertins mūsiškių pasirodymą ir žinosime, ar jis bus teigiamas, nors šiuo atveju net nematau tų tamsiųjų dėmių ant ekipos pasirodymo čempionate.
