Jaučiate, kaip viskas panašu į šių metų situaciją?
A.Sabonis vėl elgiasi kaip visada – saboniškai: už visos Lietuvos krepšinio reikalus atsakingas LKF prezidentas yra priėmęs nežinia kokius tylos įžadus. Po Lietuvos rinktinės nesėkmės „Eurobasket 2017“ aštuntfinalyje Turkijoje jis iš šono stebėjo, kaip teisinasi vienas paliktas ekipos strategas Dainius Adomaitis. Kritikos strėlė lekia ir į ne vieną krepšininką.
Pats aukščiausias LKF asmuo per rugsėjį viešai neišlemeno nė vieno viešo žodžio. Nė vieno.
Ar nekeista? Kur gi tas LKF vadovas, kuris paaiškintų, kas atsitiko, kam turėtų kristi atsakomybė dėl nesėkmės turnyre. Ką neliečiamoji krepšinio persona A.Sabonis galėtų pasakyti apie savo įsakymu paskirtą rinktinės trenerį D.Adomaitį?
Tas žodis vis dar atkakliai taupomas. Ir taip šykštus pasisakymams LKF vadovas po nesėkmių ypač vengia aušinti burną. Jis tik gražiai šypsosi krepšinio sirgaliams "Lidl" reklamose.
2001-aisiais po tragiško aštuntfinalio Europos pirmenybėse Turkijoje, kai buvo pralaimėta Latvijai, galvas nuleidę Lietuvos krepšininkai sugrįžo namo, o treneris J.Kazlauskas Vilniaus oro uoste iškart pareikškė atsistatydinantis. Šalia tuomet sėdėjęs tuometis LKF vadovas Algimantas Pavilonis galantiškai tylėjo.
Po šešiolikos metų – ir vėl ta pati tyla, kuri palieka rinktinės trenerį nelygiame mūšyje su krepšinio visuomene.
A.Sabonis sekmadienį paleido į Vilnių trenerį D.Adomaitį, o pats pasiliko Stambule. Nors galėjo sugrįžti kartu su rinktine. Kalbos, kad į Lietuvą skrendančiame lėktuve sekmadienį neliko vietos A.Saboniui, juokingos.
Savo bilietą federacijos bosui tikrai galėjo perleisti vienas ar kitas rinktinės trenerio asistentas.
Bet stručio sindromas – galva-smėlis - suveikė kaip savisaugos instinktas, nes buvo aišku, kad sugrįžus į Lietuvą teks paaiškinti, teks atsakyti į klausimus.
O jie – labiau skausmingi A.Saboniui nei visą vasarą rinktinei pašventusiam ir rezultato tai pačiai federacijai siekusiam D.Adomaičiui.
Jau daugiau kaip šešerius metus A.Sabonis ne tik keliauja su rinktine po įvairiausius turnyrus, dalyvauja treniruotėse, bet ir bando konsultuoti komandos strategus. Ir šį kartą tiek Tel Avive, tiek Stambule treniruotės be A.Sabonio – lyg ir ne treniruotės.
Būti su rinktine LKF vadovui - smagus užsiėmimas. Bet čempionatuose ar olimpiadose jis jaučiasi tarsi atostgaujantis sirgalius. A.Sabonis niekaip nesupranta, kad yra svarbiausias šalies krepšinio pareigūnas, kurio dalyvavimas oficialiuose renginiuose ir viešai ištartas žodis yra neįkainojamas Lietuvos krepšinio diplomatijai.
Pasimokyti, kaip turi dirbti federacijos vadovas, A.Sabonis galėtų iš ruso Andrejaus Kirilenkos ar ispano Jorge Garbajosos.
Autoritetingi Rusijos ir Ispanijos krepšinio federacijų prezidentai - kaip, beje, ir daugiau jų kolegų iš kitų šalių - po kiekvienų savo rinktinės rungtynių ateina prie savo šalies žurnalistų ir kantriai atsakinėja interviu zonoje į begalę klausimų apie save ir ekipą. A.Kirilenka ir J.Garbajosa nebijo nemalonių klausimų - jie dirba savo komandos labui.
O A.Sabonis tokiomis smulkmenomis neužsiima. Pažiūri krepšinį iš pirmos eilės ir dingsta VIP užkulisiuose.
Po skausmingo aštuntfinalio su Graikija A.Sabonis nepanoro perdėti dalį nesėkmės naštos ant savo pečių ir užstoti rinktinės trenerį. Už jį kalbėjo ir D.Adomaitis, ir Mindaugas Kuzminskas, ir Jonas Valančiūnas su Mantu Kalniečiu.
Stambulo „Sinan Erdem“ arenos spaudos centre šeštadienio naktį kažkas iš žurnalistų nelinksmai pajuokavo: A.Sabonis per rungtynes su graikais sėdėjo krėsle prie pat aikštės, stojosi, krito atgal, mojavo rankomis, piktinosi sprendimais. Kodėl niekas jam nešūktelėjo: "Arvydai, tai gal dar įbėgsi į aikštę?"
Bet A.Sabonis geriau jaučiasi užribyje – ypač tada, kai rinktinei būna nepaprastai sunku.
Po pralaimėjimo visi svarsto, kas nutiko, aiškinasi, gailisi, teisinasi. Tik ne A.Sabonis, kuris atsakingas už visą Lietuvos krepšinį.
