Viltys vis didėjo
Latvijos rinktinė į ketvirtfinalį pateko antrame iš eilės Europos čempionate. Vis dėlto panašus rezultatas sukėlė ne vienodas emocijas: užpernai aštuntoji vieta ir iškovotas kelialapis į olimpinį atrankos turnyrą buvo didelis laimėjimas, o šįkart, prie komandos pirmą kartą prisidėjus vienam gabiausių jaunųjų NBA aukštaūgių Kristapui Porzingiui, lūkesčiai buvo truputį padidėję.
Tiesa, prieš kelionę į Europos čempionatą apie medalius latviai svajojo nedrąsiai, bet pirmajame etape iškovotos pergalės prieš Rusijos ir Turkijos krepšininkus suteikė viltį, kad keliauti namo nereikės iki paskutinės turnyro dienos.
Kai aštuntfinalyje Latvijos rinktinė net 100:68 sutriuškino Juodkalnijos komandą, viltys dar padidėjo, bet ketvirtfinalyje Ainaro Bagatskio vyrus ant žemės nuleido savojo trenerio Igoro Kokoškovo parengtą planą puikiai įvykdę ir pergalę 103:97 iškovoję Slovėnijos krepšininkai.
Trečią kartą atkūrus Nepriklausomybę ketvirtfinalyje žaidusi Latvijos rinktinė (pirmasis kartas buvo 2001 m.) turėjo pripažinti, kad nėra subrendusi žengti į pusfinalį.
Reikia dirbti toliau
„Subūrėme gerą rinktinę ir per vasarą atlikome milžinišką darbą. Negalime sakyti, kad triūsėme veltui, nes patekome tarp aštuonių geriausių Europos komandų. Už nugaros palikome galingas krepšinio šalis, bet vis tiek rezultatas galėjo būti dar geresnis“, - po paskutiniųjų žemyno pirmenybių rungtynių sakė nuo 2010 metų Latvijos rinktinę treniruojantis A.Bagatskis.
Nors laimėti medalių nepavyko, treneris įžvelgė daug gerų dalykų: „Krepšininkai įgijo neįkainojamos patirties, kuri jiems pravers klubuose. Taip, grįžtame namo penkiomis dienomis anksčiau, negu galėjome, bet ateityje mes dar sužaisime geriausias rungtynes. Privalome nenukabinti nosies. Turime puikių krepšininkų ir puikią krepšinio sistemą. Tiesiog privalome dirbti toliau.
Geriausia mokytis iš svetimų klaidų, tačiau šįkart privalome pasimokyti iš savo klaidų. Manau, kad po dvejų ar trejų metų žaidėjai, peržiūrėdami šio čempionato įrašus, patys stebėsis kai kuriais savo sprendimais“.
Lyderis buvo savikritiškas
Europos krepšinio visuomenė dvi savaites kiekvieną dieną linksniavo „New York Knicks“ aukštaūgio K.Porzingio pavardę. Jis žemyno pirmenybėse pelnydavo 23,6 taško (tarp rezultatyviausių turnyro žaidėjų užima trečiąją vietą), o per paskutinįjį mačą į slovėnų krepšį įmetė net 34 taškus ir pakartojo Latvijos rinktinės rekordą, kuris nuo 1993 metų priklauso Karliui Muižniekui.
K.Porzingis per čempionatą išgirdo daug liaupsių, tačiau jo žaidime buvo didelių spragų. Latvijos rinktinės lyderiui trūko drausmės, atidumo, jis itin skaudžiai kentėjo dėl to, kad nuolat kaišiojo rankas, kur nereikia, ir greitai rinko pražangas. Per ketvirtfinalio rungtynes tuo sumaniai pasinaudojo Slovėnijos krepšininkai.
„Slovėnai žaidė labai gerai nuo rungtynių pradžios ir pasiekė tai, ko norėjo – mes greitai prisirinkome pražangų ir turėjome gintis labai atsargiai. Rungtyniavau bijodamas gauti penktąją pražangą ir varžovai tuo naudojosi, - pripažino K.Porzingis. – Mačo pabaigoje keliskart pasikarščiavau ir paskubėjau mesti. Mums trūko kantrybės ir patirties, bet visi labai norėjome laimėti.
Vienu metu neįsivaizdavau, kad galime pralaimėti ketvirtfinalyje, todėl dabar yra skaudu. Bet mes įgijome vertingos patirties ir kituose turnyruose kovosime dėl dar aukštesnių vietų“.
Ateities komanda
Beveik visi pagrindiniai Latvijos rinktinės krepšininkai dar gana jauni ir galės žaisti ne viename Europos ir pasaulio čempionate. K.Porzingiui ir Rolandui Šmitui – tik 22-eji, Daviui Bertanui – 24-eri, Janiui Timmai – 25-eri, Dairiui Bertanui ir Janiui Strėlniekui – 28-eri. Prie jų galima pridėti 22 metų Anžejų Pasečniką, kuris šiais metais buvo pakviestas NBA naujokų biržoje ir atsisakė žaisti rinktinėje.
Vyresniajai kartai Europos čempionate atstovavo tik 35-erių kapitonas Janis Blūmas ir 34-erių Kristapas Janičenokas.
Tiesa, K.Janičenokas žaidė labai mažai, o svarbiausias rungtynes praleido ant suolo. Tuo tarpu keliskart blykstelėjęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjas J.Blūmas dar nededa taško: „Rudenį į rinktinę negalės atvykti NBA ir Eurolygos krepšininkai, todėl gali būti, kad reikės ir mano pagalbos“.
Vis dėlto komandos ateitis – jaunesniosios kartos rankose. „Pirmą kartą žaidžiau rinktinėje, bet mes dar turime erdvės augti – ir kartu kaip komanda, ir kiekvienas atskirai kaip žaidėjas. Parodėme, kad galime pasiekti labai daug, o kitame turnyre žaisime dar geriau. Mūsų komandos laukia šviesi ateitis, todėl nėra priežasčių liūdėti“, - atsisveikindamas su pirmuoju jo karjeroje Europos čempionatu pažadėjo K.Porzingis.
