Serbijos rinktinei nepavyko nutraukti finalų prakeiksmo. Iširus Serbijos ir Juodkalnijos sąjungai, serbai žaidė keturiuose didžiųjų turnyrų finaluose, bet visus keturis kartus svarbiausią mūšį pralaimėjo.
Ispanijos rinktinė prarado Europos čempionės vardą, bet jau šeštose iš eilės žemyno pirmenybėse iškovojo medalius. Šįkart bronzos apdovanojimai ispanams buvo įteikti po pergalės mažajame finale, kuris baigėsi tokiu pačiu rezultatu, kaip ir didysis finalas – Ispanijos krepšininkai nugalėjo rusus 93:85.
Taktika. 222 cm ūgio Bobanas Marjanovičius ir 213 cm ūgio Ognjenas Kuzmičius šiuolaikinio krepšinio mastais – lėti ir nerangūs krepšininkai. Tačiau Serbijos rinktinės trenerio Aleksandaro Džordževičiaus schemose abiem milžinams skirtas ypač svarbus vaidmuo.
Kamuolys labai dažnai perduodamas į baudos aikštelę vidurio puolėjams, o daugumoje rungtynių per lemiamą Serbijos rinktinės spurtą didžiąją dalį taškų pelnydavo B.Marjanovičius arba O.Kuzmičius.
Finale du milžinai irgi iškart ėmėsi darbo ir per pirmąjį kėlinį pelnė 10 taškų. Tačiau tada Slovėnijos rinktinės treneris Igoras Kokoškovas panaudojo tą patį ginklą, kuris buvo labai veiksmingas per pusfinalio rungtynes su ispanais – prie svarbiausio varžovų atakų organizatoriaus Bogdano Bogdanovičiaus „prilipdė“ savo gynybos ekspertą Klemeną Prepeličių.
K.Prepeličiui išdžiovinus varžovų puolimo šaltinį, kamuolys serbų vidurio puolėjų nebepasiekdavo ir jų atakos pradėjo strigti. Slovėnams padėjo ir kelios pirmojo kėlinio pabaigoje bei antrojo kėlinio pradžioje varžovų padarytos vaikiškos klaidos.
Taškai. Gera slovėnų gynyba ir serbų neatidumas pakeitė mačo eigą. Jei pirmajame kėlinyje ir antrojo kėlinio pradžioje skirtumas nė karto nebuvo didesnis nei 5 taškai, o priekyje ilgiau buvo Serbijos rinktinė, tai įmetę 28 taškus serbai sustojo, o 11 taškų be atsako pelnę slovėnai nuskuodė į priekį 38:28.
Tuo tarpu serbams įvykdyti gynybos plano nepavyko – Luka Dončičius ir Goranas Dragičius antrajame kėlinyje darė, ką tik norėjo. Tiesa, ir vienas ir kitas pataikė kelis tritaškius „iš rūbinės“, o su tuo nepakovosi. G.Dragičius po pirmųjų taiklių metimų įsismagino taip, kad vien per antrąjį kėlinį pelnė 20 taškų!
Traumos. Serbijos rinktinės įžaidėjas Stefanas Jovičius per pusfinalio rungtynes patyrė čiurnos traumą. Sekmadienį jis bandė žaisti, bet koją, matyt, skaudėjo per stipriai. Dar antrajame kėlinyje S.Jovičius padarė porą jam nebūdingų klaidų, o po pertraukos jis visai nežaidė.
S.Jovičių gerai pavadavo Kauno „Žalgirio“ naujokas Vasilije Micičius. Jei penktadienį šio įžaidėjo sprendimai vertė trenerį A.Džordževičių raukytis, tai sekmadienį V.Micičius tvirtai laikė Serbijos rinktinės puolimo gijas ir pelnė 4 taškus.
Trečiojo kėlinio viduryje smūgį patyrė ir Slovėnijos komanda – dėl čiurnos traumos aikštę paliko L.Dončičius.
Praradimas aiškiai sutrikdė slovėnus. Tuo pasinaudoję serbai įmetė 8 taškus be atsako ir sumažino atsilikimą iki 2 taškų 61:63.
Atradimas. Taip buvo visą čempionatą. G.Dragičius dažniausiai šėldavo pirmajame ir antrajame kėliniuose, bet po pertraukos pristigdavo jėgų. Taip pat atsitiko ir finale, kurio ketvirtajame kėlinyje slovėnų lyderis savo komandai tapo našta (G.Dragičius per paskutinįjį kėlinį nepelnė nė taško).
Jam keliskart suklydus, I.Kokoškovas pasodino G.Dragičių ant suolo, o Slovėnijos komanda, žaidusi ir be L.Dončičiaus, atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje. Ypač po to, kai ilgai vijęsi serbai 36-ąją min. persvėrė rezultatą 78:77.
Sunkiausią akimirką Slovėnijos rinktinės didvyriu dar kartą tapo K.Prepeličius. Nors trečiajame kėlinyje atrodė, kad kojas vos pavelka ir šis žaidėjas (jis mesdamas iš toli dukart net nepataikė į lanką), rungtynių pabaigoje jėgos grįžo. Vienas didžiausių šio čempionato atradimų esant lygiam rezultatui 82:82 įmetė dvitaškį, paskui dviem baudos metimais padidino skirtumą 88:82 (likus žaisti 65 sek.) ir tribūnas žaliai nudažiusi minia patikėjo, kad pergalė nebeišsprūs.
Santykiai. Slovėnijos ir Serbijos rinktinės sekmadienį žaidė penktąsias oficialias rungtynes. Galbūt keista, bet serbai oficialiuose turnyruose slovėnus nugalėjo vos vieną kartą – 2009 metų Europos čempionato pusfinalyje.
Slovėnijos sąskaitoje dabar jau yra keturios pergalės. Trys praėjusios buvo iškovotos 2009, 2011 ir 2013 metų Europos čempionatuose.
Pergalės. Slovėnijos rinktinė – pirmoji nuo 2003 metų komanda, per visą Europos čempionatą nepatyrusi nė vienos nesėkmės. Slovėnai Helsinkyje ir Stambule laimėjo visas devynerias rungtynes.
2003 metais pergalingai visą turnyro distanciją nužygiavo Lietuvos rinktinė. Tiesa, prieš 14 metų lietuviai žaidė daug mažiau rungtynių. Kad laimėtų auksą, mūsų šalies krepšininkams užteko šešių pergalių.
Užpernai Europos čempione tapusi Ispanijos rinktinė patyrė du pralaimėjimus, o 2013 metais auksą iškovojusi Prancūzijos ekipa pralaimėjo net tris kartus.
Amerikietis. Prieš dešimt metų – 2007-aisiais – Europos čempione tapo Rusijos rinktinė, kurios lyderis buvo natūralizuotas amerikietis J.R. Holdenas.
Po to net keturiuose Senojo žemyno pirmenybių finaluose nežaidė nė vienas natūralizuotas amerikietis. Į finalą patekusiose komandose buvo natūralizuotų krepšininkų (Ispanijai atstovavo Serge‘as Ibaka ir Nikola Mirotičius), buvo Amerikos žemyne gimusių krepšininkų (į Prancūzijos dvyliktuką dažnai patenka žaidėjai iš užjūrio teritorijų), bet stipriausios komandos išsiversdavo be natūralizuotų amerikiečių.
Tik šiais metais finale vėl žaidė natūralizuotas amerikietis – prieš kelis mėnėsius Slovėnijos pasą gavęs Anthony Randolphas.
Serbai. Prieš finalą slovėnus pykdė tai, kad serbai vis primindavo stiprias Slovėnijos rinktinės sąsajas su Serbija.
Slovėnijos rinktinę į finalą nuvedė serbas treneris Igoras Kokoškovas, bet serbiškų potėpių naujųjų Europos čempionų komandoje buvo gerokai daugiau. Abiejų ryškiausių Slovėnijos rinktinės žvaigždžių Gorano Dragičiaus ir Lukos Dončičiaus tėvai yra serbai. Tiesa, abiejų krepšininkų motinos – slovėnės.
Beje, Slovėnijos krepšinio sąjungos generalinio sekretoriaus, buvusio rinktinės kapitono Radoslavo Nesterovičiaus tėvas – irgi serbas.
Serbijoje netgi buvo juokaujama, kad Europos čempionato finale žais dvi Serbijos rinktinės.
Medaliai. Slovėnijos rinktinė pirmą kartą iškovojo didžiųjų turnyrų medalius, tad visi krepšininkai pirmą kartą užlipo ant garbės pakylos.
Serbijos krepšininkams prizinės vietos – ne naujiena. Šiais metais dvyliktuke buvo krepšininkų, laimėjusių 2009 metų Europos pirmenybių, 2014 metų pasaulio pirmenybių arba 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sidabro medalį.
Vis dėlto dauguma žaidėjų – net septyni – sekmadienį iškovojo pirmuosius karjeros medalius. Kiti penki krepšininkai jau buvo laimėję po du medalius: Milanas Mačvanas – 2009 ir 2016 metais, Bogdanas Bogdanovičius, Stefanas Jovičius, Vladimiras Štimacas ir Stefanas Bircevičius – 2014 ir 2016 metais.
Žaidimai. Abi Pietų slavų šalys šiais metais laimėjo medalius ir kitų salės žaidimų čempionatuose. Slovėnijos vyrų rankinio rinktinė iškovojo bronzą sausį vykusiame pasaulio čempionate, Serbijos vyrų tinklinio rinktinė – irgi bronzą rugsėjo pradžioje pasibaigusiame Europos čempionate.
Serbai vasarą medalius išgriebė ir iš baseino. Jis užėmė trečiąją vietą pasaulio vandenscydžio čempionate, kurio nugalėtoja tapo Kroatijos rinktinė.
Paguoda. Kai Ispanijos krepšininkai kalbėjo, kad paguodos finale jiems netrūks motyvacijos, tuo patikėti buvo sunku. Pau Gasolis ir Juanas Carlosas Navarro, Marcas Gasolis ir Ricky Rubio jau laimėjo tiek, kad kova dėl bronzos nėra jų vertas iššūkis.
Tačiau Ispanijos žvaigždynas labai norėjo bet kurio medalio. Marcas Gasolis vien per pirmąjį kėlinį įmetė 10 taškų, Pau Gasolis vien per antrąjį kėlinį pelnė 12 taškų, ir ispanai sužaidus pusę rungtynių triuškino Rusijos rinktinę 45:28 (jau 4-ąją min. rezultatas buvo 11:3, 15-ąją – 32:17).
Prisikėlimai. Rusijos rinktinė per atkrintamąsias varžybas pasižymi tuo, kad labai prastai žaidžia pirmuosius du kėlinius ir prisikelia trečiajame kėlinyje. Bet jei ketvirtfinalyje su graikais pavyko, panaikinus dviženklį atsilikimą, iškovoti pergalę, tai per pusfinalį su serbais ir paguodos finale su ispanais Rusijos komanda tik sumažino skirtumą, bet varžovų nepavijo.
Nepadėjo net tai, kad ketvirtojo kėlinio viduryje iš aikštės buvo pašalintas ispanų gynėjas R.Rubio. Teisėjai jį nubaudė dviem nesportinėmis pražangomis.
Broliai Gasoliai ir antroje mačo pusėje pasidalijo kėlinius. Marcas trečiajame kėlinyje pelnė 11 taškų, Pau ketvirtajame kėlinyje– 12 taškų.
Iš viso Pau įmetė 26 taškus, Marcas – 25.
Lyderis. Rusijos rinktinės lyderis Aleksejus Švedas pirmą kartą šiame čempionate nepasiekė 20 taškų ribos. Jis jau pirmajame kėlinyje įmetė 8 taškus, bet paskui ispanai neleido varžovų lyderiui įsibėgėti ir jis rungtynes baigė surinkęs 18 taškų.
A.Švedo vidurkis šiame turnyre buvo 24,3 taško. Nors po paskutiniojo mačo vidurkis sumažėjo, „Chimki“ žvaigždė tapo rezultatyviausiu Europos čempionato krepšininku.
Antrają vietą užėmė vokietis Dennisas Schroderis (vid. 23,7 tšk.), trečiąją – Kristapas Porzingis (23,6 tšk.), į ketvirtąją po finale surengto šou pakilo slovėnas G.Dragičius (22,6 tšk.). Daugiau nei 20 taškų taip pat įmesdavo kroatas Bojanas Bogdanovičius (22,5 tšk.) ir serbas Bogdanas Bogdanovičius (20,4 tšk.).
Čempionai. Daugumai Ispanijos rinktinės krepšininkų tikriausiai buvo labai sudėtinga susikaupti per rungtynės dėl bronzos, nes jie jau buvo iškovoję tauresnių apdovanojimų.
Ispanijai atstovavo net aštuoni praėjusių metų Europos čempionai: triskart čempionas P.Gasolis (2009, 2011 ir 2015 m.), dukart čempionai J.C.Navarro, M.Gasolis, R.Rubio (2009 ir 2011 m.) ir Fernando San Emeterio (2011 ir 2015 m.) bei 2015 metų čempionai Sergio Rodriguezas, Guillemas Vivesas ir Willy Hernangomezas.
Alejandro Abrinesas pirmą kartą žaidė Europos čempionate, bet pernai laimėjo olimpinę bronzą. Dar trys krepšininkai Juancho Hernangomezas, Pierre‘as Oriola ir Joanas Sastre savo šaliai didžiajame turnyre atstovavo pirmą kartą.
Bendražygiai. 37 metų J.C.Navarro prieš kelias dienas paskelbė, kad baigia karjerą Ispanijos rinktinėje. Jo bendraamžis P.Gasolis apie karjeros pabaigą dar nekalbėjo, bet Europos čempionate tikriausiai irgi žaidė paskutinį kartą.
Gindamas Ispanijos garbę didžiuosiuose turnyruose P.Gasolis jau iškovojo 11 medalių, o J.C.Navarro šiais metais savo asmeninę kolekciją papildė jubiliejiniu dešimtuoju medaliu.
Dešimt medalių ilgamečiai bendražygiai iškovojo kartu. Jie laimėjo po tris olimpinių žaidynių medalius (aukso – 2009 ir 2011 m., sidabro – 2003 ir 2007 m., bronzos – 2001 ir 2017 m.), 2006 metų pasaulio pirmenybių auksą ir kartu lipo ant garbės pakylos per šešis Europos čempionatus (laimėjo aukso medalius 2009 ir 2011 m., sidabro – 2003 ir 2007 m., bronzos – 2001 ir 2017 m.).
P.Gasolis savo seną draugą aplenkė dėl 2015 metų Europos čempionate iškovoto aukso medalio.
Beje, J.C.Navarro rinktinėje debiutavo anksčiau (2000 m., P.Gasolis – 2001 m.) ir dalyvavo daugiau didžiųjų turnyrų (16, P.Gasolis – 14).
Žiūrovai. Finalo rungtynės, per kurias tribūnose buvo 12095 žiūrovai, truputį pataisė čempionato lankomumo statistika.
Vis dėlto sirgalių skaičiai buvo labai maži. Skaičiuojant tik aštuonerias svarbiausias turnyro rungtynes (ketverias ketvirtfinalio, dvejas pusfinalio, finalo ir mažojo finalo) lankomumo vidurkis Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje buvo 4433 žiūrovai.
2011 metais Kaune aštuonerių svarbiausiųjų rungtynių lankomumo vidurkis buvo 12125 žiūrovai, 2013 metais Liublianoje – 8476, 2015 metais Lilyje – 20033.
Šiais metais per Europos tinklinio čempionatą Lenkijoje svarbiausias rungtynes stedėdavo 7031 žiūrovas, per pasaulio rankinio čempionatą Prancūzijoje – 12254 žiūrovai.
Finalas
Slovėnija – Serbija 93:85. G.Dragičius 35, K.Prepeličius 21, A.Randolphas 11, L.Dončičius 8, J.Blažičius 7, E.Muričius 5, A.Nikoličius 4, G.Vidmaras 2, S.Zagoracas, V.Čančaras ir Ž.Dimecas po 0/ Bog.Bogdanovičius 22, M.Mačvanas 18, V.Lučičius 9, S.Birčevičius 8, M.Guduričius, B.Marjanovičius ir O.Kuzmičius po 6, V.Micičius 4, S.Jovičius, D.Milosavljevičius ir V.Štimacas po 2. 12095 žiūrovai.
Dėl 3 vietos
Ispanija – Rusija 93:85. P.Gasolis 26, 10 atk.kam., M.Gasolis 25, S.Rodriguezas 16, F.San Emeterio 8/ A.Švedas 18, T.Mozgovas 14, 10 atk.kam., A.Voroncevičius ir D.Kulaginas po 10. 3573 žiūrovai.
Dienos žaidėjas
Klemenas Prelepičius (Slovėnija). 21 taškas (2/4 dvitaškių, 4/8 tritaškių, 5/6 baudų) per 28 min.
Goranas Dragičius, žinoma, buvo nuostabus. Bet net ir G.Dragičiaus antrojo kėlinio šou nebūtų be K.Prepeličiaus padėtų pamatų. 24 metų kuklaus „Levallois“ klubo naujoko gynyba sugriovė serbų puolimo planą ir suskaldė varžovų pasitikėjimą savimi. O kai ketvirtajame kėlinyje G.Dragičiaus taiklių metimų atsargos visai išseko, K.Prepeličius tapo ir Slovėnijos rinktinės puolimo lyderiu.
