Stambule sekmadienį apdovanojant Europos vyrų krepšinio čempionato prizininkus du trečdaliai garbės pakylos buvo tokie patys kaip pernai per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes: sidabro medalius vėl iškovojo Serbijos rinktinė, bronzos apdovanojimai dar kartą buvo įteikti Ispanijos komandai.
Pasikeitė tik čempionai. Olimpiniame turnyre triumfavusi JAV rinktinė žaisti Senojo žemyno čempionate, suprantama, negalėjo, o į neregėtas aukštumas pakilo Slovėnijos krepšininkai.
Dviejų žvaigždžių komanda
Per dvejas paskutines Europos pirmenybių rungtynes Slovėnijos rinktinė parklupdė abi olimpines prizininkes.
Ketvirtadienį pusfinalyje slovėnai įveikė žemyno čempionės vardą ginančią Ispanijos komandą 92:72, o sekmadienį finale nugalėjo ir Serbijos ekipą 93:85.
Į Slovėniją atkeliavo pirmieji istorijoje didžiųjų krepšinio turnyrų medaliai, už kuriuos nedidelė Alpių valstybė labiausiai dėkojo dviem ryškiausioms žvaigždėms: komandos kapitonui Goranui Dragičiui ir 18-mečiam krepšinio vunderkindui Lukai Dončičiui.
Abu Slovėnijos rinktinės lyderiai buvo išrinkti į turnyro geriausių krepšininkų penketą. Bet naudingiausio žaidėjo prizas buvo tik vienas, ir jis atsidūrė finale 35 taškus įmetusio G.Dragičiaus rankose.
Susiję straipsniai
„Buvo daug didvyrių, kurie atliko savo darbą tada, kai labiausiai reikėjo. Laimėjo kolektyvas, kuris turi du neįtikėtinus žaidėjus. Būtų geriausia, jei jie abu būtų gavę naudingiausio krepšininko prizą, bet G.Dragičius finale atliko svarbiausią vaidmenį. Todėl sąžininga, kad jam atiteko naudingiausiojo vardas“, – su tokiu sprendimu sutiko legendinis Slovėnijos krepšinio treneris Zmago Sagadinas, kurio komentarą po finalo išspausdino dienraštis „Delo“.
Dienraštis „Večer“ smulkiai aprašė, kodėl naudingiausiojo prizą privalėjo gauti ne kas nors kitas, o G.Dragičius: „Per pertraukėlę po pirmojo kėlinio šokėjos aikštėje atliko choreografiją pagal dainą „Na Roblek“. Tribūnos pašėlo, G.Dragičius – taip pat. Jis sugriebė kamuolį ir per tą kėlinį pelnė 20 taškų. Taip, 20 taškų!
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Jei kas nors nežino, kodėl jis sudarė 70 mln. dolerių vertės sutartį, dabar tegul žino. „M-V-P!“ (naudingiausias žaidėjas. – Red.) – jam skandavo žaliai vilkintys sirgaliai (tik jo tėvas Marinko vilkėjo baltus marškinėlius), kurie jau įvardijo naudingiausią turnyro žaidėją. Suprantama, jam padėjo ir kiti.
L.Dončičius pataikė tokį metimą, kad Aleksandaras Džordževičius turėjo prašyti minutės pertraukėlės, Klemenas Prepeličius spindėjo taip, kaip metalas, kuris laukė čempionų šalia aikštės.“
O sporto dienraštis „Ekipa“ nedaugžodžiavo: „G.Dragičius – Slovėnijos Dievas!“
Slaptas čempionų ginklas
G.Dragičius ir L.Dončičius per pustrečios savaitės rezervavo sau vietas Slovėnijos dienraščių viršeliuose. Tačiau didvyrių naujųjų Europos čempionų komandoje buvo kur kas daugiau.
„Goranas ir Luka dirbo fenomenaliai. Jiedu buvo lyg vienas, nepavydėjo vienas kitam.
Puikiai darbą atliko ir treneris Igoras Kokoškovas, kuris paskirstė jiems vaidmenis, – įspūdžiais dalijosi Z.Sagadinas. – Europos čempionų vardą nulėmė antroji linija. G.Dragičius ir L.Dončičius spindėjo visą turnyrą.
Bet negalime neįvertinti K.Prepeličiaus, Jakos Blažičiaus, Anthony Randolpho, Gašperio Vidmaro, Aleksejaus Nikoličiaus.“
AP nuotr.
Su kukliu „Levallois“ klubu sutartį sudaręs 24-erių K.Prepeličius tapo didžiausiu čempionato atradimu. Per lemiamas rungtynes jis ne tik atliko svarbiausias užduotis gindamasis, bet ir išsaugojo jėgų puolimui. Kai finalo rungtynių trečiojo kėlinio pabaigoje čiurną susižeidė ir aikštę paliko L.Dončičius, o G.Dragičiui varžovų krepšys visiškai užsirišo (ryškiausia slovėnų žvaigždė ketvirtajame ketvirtyje nepelnė nė taško), K.Prepeličius perėmė ir puolimo lyderio vaidmenį. Jis įmetė 21 tašką ir buvo antras pagal rezultatyvumą čempionų žaidėjas.
Legendinio trenerio pagyrimai
Garsiausias Slovėnijos krepšinio specialistas Z.Sagadinas, kuris yra dirbęs ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube, neabejojo, kad jo tautiečių pergalė visiškai pelnyta: „Slovėnija buvo verta čempionės vardo, ji visą turnyrą nuėjo be pralaimėjimo. Parodėme visapusišką krepšinį, kuris ir malonus žiūrėti, ir pergalingas.
Buvome greiti, lankstūs, sumanūs ir tikslūs, taikliai mėtėme ir gerai varėmės kamuolį, kartu mus puošė komandos ryšiai. Mūsų žaidimas buvo puikus, toks krepšinis visiems patinka. Slovėnijos pergalė rodo kryptį, kuria turi eiti šiuolaikinis krepšinis.“
AP nuotr.
Vos spėjęs pasidžiaugti aukso medaliais Z.Sagadinas iškart pabandė pažvelgti į ateitį: „Tikiuosi, kad pasaka nesibaigs. Europos čempionų vardas yra atlygis visiems, kurie prisidėjo prie Slovėnijos krepšinio pastaruosius dešimt metų.
Labai norime, kad ši pergalė sužadintų klubų atgimimą, tikiuosi, kad daugiau vaikų ateis į krepšinio treniruotes, kad į krepšinį vėl atsigręš rėmėjai.
Ši pergalė – tai įrodymas, kad galime padaryti viską. Neturime brangiausių Europos žaidėjų, bet esame geriausi.“
Savinasi svetimą rekordą
Slovėnijos rinktinė laimėjo visas devynerias Europos čempionato rungtynes. Praėjusį kartą visą turnyro distanciją be nesėkmių įveikė 2003 metais aukso medalius iškovojusi Lietuvos rinktinė. Tiesa, mūsų šalies krepšininkai žaidė mažiau rungtynių – tik šešerias.
„Jie nėra neįveikti, jie – neįveikiami“, – po auksinio finišo savo krepšininkus šlovino dienraštis „Večer“. Buvo prisiminta ir Lietuva. Tiksliau, rekordas, kurį, dienraščio manymu, Slovėnija atėmė iš Lietuvos.
„Slovėnijos krepšininkai sensacingai, nėkart nepralaimėję per devynerias rungtynes, pirmą kartą istorijoje tapo Europos čempionais! Kartu atėmė rekordą iš Lietuvos, kuri su 2,8 mln. gyventojų buvo mažiausia tokį laimėjimą pasiekusi valstybė.“
fiba.com nuotr.
Vis dėlto slovėnai suklydo. Rekordas kaip priklausė, taip ir toliau priklauso pirmajai Europos čempionei Latvijai. Kai šios šalies rinktinė 1935 metais tapo žemyno pirmenybių nugalėtoja, Latvijoje buvo 1,9 mln. gyventojų (Slovėnijoje dabar yra 2,06 mln.).
Didžiausia šalies pergalė
Per ketvirtį amžiaus nuo Nepriklausomybės paskelbimo du milijonus gyventojų turinti Slovėnija džiaugėsi įvairių sporto šakų laimėjimais.
„Slovėnija nuo nepriklausomos istorijos pradžios iki šiandien laimėjo du didžiųjų turnyrų rankinio medalius (pasaulio čempionato bronzą ir Europos čempionato sidabrą), vieną – tinklinio (Europos čempionato sidabrą). Ledo ritulyje esame patenkinti, kad per pasaulio čempionatus žaidžiame A grupėje, futbole, kuriame konkurencija didžiausia, – kad patekome į pasaulio ir Europos čempionatus.
Nieko nelaimėta tik krepšinyje. Iki sekmadienio didžiausias Slovėnijos laimėjimas buvo ketvirtoji vieta 2009 metais.
AFP/Scanpix nuotr.
Pergalė prieš Serbiją yra ne šiaip aukso medalis, bet ir didžiausias Slovėnijos sporto laimėjimas nepriklausomybės metais. Jis turi simbolinę prasmę visai sportininkų kartai, kuri bandė iškovoti tauriausius apdovanojimus nuo pat dešimtojo dešimtmečio.
Net neverta kalbėti apie visą sirgalių kartą. Nuvykusių į Turkiją skaičius buvo neįtikėtinas.
Manančių, kad ši pergalė didžiausia Slovėnijos sporto istorijoje, yra dar daugiau“, – vakar rašė dienraštis „Dnevnik“.
Pralaimėjo ketvirtą finalą
Serbijos rinktinė, iširus Serbijos ir Juodkalnijos sąjungai, žaidė ketvirtajame didžiųjų turnyrų finale. Visus keturis kartus Serbijos krepšininkams liko sidabras.
Jau tris finalus pralaimėjo treneris Aleksandaras Džordževičius, kuriam visai neseniai teko nuryti karčią piliulę ir 2014 metų pasaulio čempionate, ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, 2014 ir 2016 metais antroji vieta buvo kone maksimalus įmanomas rezultatas, nes serbus aplenkė tiktai neįveikiama JAV rinktinė.
Serbai galėjo pasiguosti nebent tuo, kad antrąja Europos komanda tapo žaisdami be daugybės ryškiausių žvaigždžių. Milošas Teodosičius, Nikola Jokičius, Nemanja Bjelica, Nemanja Nedovičius, Miroslavas Raduljica, Marko Simonovičius dėl vienų ar kitų priežasčių nedalyvavo čempionate.
„Nė viena rinktinė neturėjo tokių didelių bėdų dėl traumų pasirengimo laikotarpiu, o šiuo laimėjimu dar kartą patvirtintas teiginys, kad Serbija yra krepšinio kraštas, – krepšininkams pasipuošus sidabro medaliais rašė Belgrado dienraštis „Danas“. – Mūsų krepšininkams iškovojus dar vieną medalių komplektą galime su dideliu optimizmu laukti kitų turnyrų.“
Susiję straipsniai
Galutinė rikiuotė
1. Slovėnija, 2. Serbija, 3. Ispanija, 4. Rusija, 5. Latvija, 6. Vokietija, 7. Italija, 8. Graikija, 9. Lietuva, 10. Kroatija, 11. Suomija, 12. Prancūzija, 13. Juodkalnija, 14. Turkija, 15, Ukraina, 16. Vengrija, 17. Gruzija, 18. Lenkija, 19. Belgija, 20. Čekija, 21. Didžioji Britanija, 23. Rumunija, 24. Islandija.
Iš rungtynių protokolų
Finalas. Slovėnija – Serbija 93:85 (20:22, 36:25, 15:20, 22:18). G.Dragičius 35 (12/22 metimų, 7 atk. kam.), K.Prepeličius 21, A.Randolphas 11, L.Dončičius 8, J.Blažičius 7, E.Muričius 5, A.Nikoličius 4, G.Vidmaras 2/Bogd.Bogdanovičius 22, M.Mačvanas 18, V.Lučičius 9, S.Birčevičius 8, M.Guduričius, B.Marjanovičius ir O.Kuzmičius po 6, V.Micičius 4, S.Jovičius, D.Milosavljevičius ir V.Štimacas po 2.
Dėl 3-iosios vietos. Ispanija – Rusija 93:85 (21:13, 24:15, 21:27, 27:30). P.Gasolis 26, (10 atk. kam.), M.Gasolis 25, S.Rodriguezas 16, F.San Emeterio 8/A.Švedas 18, T.Mozgovas 14 (10 atk. kam.), A.Voroncevičius ir D.Kulaginas po 10.
Pusfinalis. Serbija – Rusija 87:79 (25:20, 23:14, 18:23, 21:22). Bogd.Bogdanovičius 24, B.Markajovičius 18, V.Lučičius 13 (8 atk. kam.)/A.Švedas 33 (8/20 metimų), A.Vorocevičius 14, T.Mozgovas 11, D.Chvostovas 10.
Simbolinis penketas: G.Dragičius, L.Dončičius (abu – Slovėnija), A.Švedas (Rusija), Bogd.Bogdanovičius (Serbija), P.Gasolis (Ispanija).